Atėjus šalčiams ir iškritus pirmajam sniegui iškyla pavojus pargriūti ir susižaloti gatvėse, šaligatviuose ir kiemuose. Vilioja žiemos teikiami malonumai, ypač vaikus: slidinėti, čiuožinėti, leistis rogutėmis nuo kalno.
Esant permainingiems orams, o ypač plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl neatsargus elgesys vaikštant apledėjusiais šaligatviais, keliukais dažnai gali baigtis sumušimais, galvos sutrenkimu, raisčių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Dažniausios žiemos traumos yra čiurnų, pėdų, riešų, rankų, raktikaulio ir kojų kaulų lūžiai. Jeigu žmogus patiria rimtesnę traumą, jis iš karto tai pajunta, nes negali pvz., priminti kojos arba minant pėdą, aštriai duria. Tuomet nedelsiant reikia kreiptis į medikus.
Vaikai krenta saugiau nei suaugusieji. Suaugusieji yra sunkesni, aukštesni ir dažnai jie neturi tokios geros koordinacijos kaip vaikai. Suaugę žmonės krenta neatsipalaidavę, įsitempę. Išmokti kristi, kad būtų išvengta sužalojimų, nėra paprasta.
Vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų patiriamos traumos bei jų požymiai
Ypač daug nemalonumų žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems traumų ar kaulų lūžių rizika didesnė. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau griūva ir dėl sutrikusios galvos smegenų kraujotakos, ir dėl vestibiulinio aparato sutrikimu, o ypač dažnus kritimus patiria žmonės sergantys osteoporoze. Šiems amenims labai pavojingi griūvimai ant šono, nes rizikuojama patirti šlaunikaulio kaklelio lūžį. Tokio lūžio komplikacijos yra pavojingos, nes lūžis ilgai gyja, žmogus negali vaikščioti ir todėl gali išsivystyti plaučių uždegimas. Paslydę ant kieto ar grubaus ledo, vyresni žmonės, griūdami dažniausiai taiko nukristi pasiremiant rankomis ir gana dažnai patiria rankų traumas.
Vyresni vaikai dažniausiai patiria klubų, blauzdų kaulų lūžius, susitrenkia galvą krisdami aukštielninki ant kieto ledo ar sušalusio paviršiaus. Mažesni vaikai bando išlaikyti pusiausvyrą, todėl krisdami susitrenkia klubus. Slidės, rogutės, batai lygiu slidžiu padu yra pagrindiniai lūžių kaltininkai. Pasitaiko ir kompresinių stuburo lūžių (antra vieta pagal patirimų traumų statistiką). Tai gali būti ir pasivažinėjimo rogutėmis pasekmės (pvz., šuolis nuo nedidelio tramplino rogutėmis gali baigtis kompresinu stuburo lūžiu). Pagrindinis stuburo lūžio simptomas – nutrūkęs kvėpavimas, vaikas pamiršta, kaip reikia įkvėpti ir iškvėpti. Stuburo lūžio metu patiriamas stiprus skausmas nugaroje, dilgčiojimas ar sutrikę jutimai galūnėse, tam tikros kūno dalies dalinis ar visiškas nejudrumas.
Galvos traumos yra pačios sunkiausios ir gana dažnos vaikų traumos. Jei griūvant atbulomis visu svoriu ir ūgiu, ar leidžiantis nuo kalno atsitrenkta į kietą pagrindą (pvz., į medį, akmenį ir kt.) buvo sutrenkta galva, reikia stebėti, ar žmogus orientuojasi, ar neatsiranda mieguistumas. Būdinga pakitusi sąmonė, stiprus skausmas ar sunkumas galvoje, galvos svaigimas, staigus atminties praradimas. Sunkiais galvos sutrenkimo atvejais gali sutrikti kvėpavimo ritmas, ima bėgti kraujas ar kitokie skysčiai iš akių ar nosies. Tai pat gali prasidėti intensyvus išorinis kraujavimas iš galvos, pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimai, pirmą kartą gyvenime atsirasti traukuliai, gali išsiplėsti akių vyzdžiai (abiejų arba vienos akies).
Kai griūvant, sutrenkiama galva, gali įvykti ir smegenų sukrėtimas – tai laikinas smegenų funkcijos pablogėjimas. Nukentėjusysis akimirksnį praranda sąmonę (žvaigždučių mirgėjimas akyse). Tam tikrais smegenų sukrėtimo atvejais sąmonės netenkama ilgiau, žmogus jaučiasi sumišęs ar praranda atmintį.
Pirmoji pagalba įvykus traumai
Jeigu įtariate galvos ar stuburo traumą, elkitės itin atsargiai. Galvą stabilizuokite neutralioje padėtyje ir laikykite vienoje linijoje su kūnu. Tai apsaugo nugaros smegenis nuo tolesnio jų sužalojimo. Šiltai apklokite nukentėjusį. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Nepalikite nukentėjusio žmogaus be priežiūros.
Žmonių galūnės sudarytos iš kaulų, minkštuojų audinių, kraujagyslių ir nervų. Traumos metu gali būti sužalota, bet kuri iš šių struktūrų. Minkštųjų audinių sužalojimas – įvairios žaizdos. Griaučių ir raumenų sistemos sužalojimai – lūžis, panirimas, išnirimas, patempimas. Būdingi galūnės sužalojimo požymiai: skausmas, patinimas, kraujosrūva, dislokacija, smarkus išorinis kraujavimas, sutrikusi pažeistos galūnės funkcija, sutrikusi pažeistos galūnės kraujotaka, sutrikę jos jutimai, girdima krepitacija, sužalota galūnė šalta.
Pagrindiniai griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimų pirmosios pagalbos elementai yra ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas. Visada reikia stengtis nejudinti ir netempti sužalotos vietos, kad nesukeltume papildomo skausmo. Leiskite pačiam nukentėjusiam susirasti patogią kūno pozą, kai mažiausiai skauda. Stenkitės nejudinti sužalotos vietos ją imobilizuodami. Imobilizacijos tikslas yra sumažinti skausmą, išvengti minkštųjų audinių sužalojimų, sumažinti kraujavimo pavojų, apsaugoti nuo uždarojo lūžio virtimo į atvirąjį lūžį. Norėdami sumažinti patinimą, skausmą ir diskomfortą, sužalojimo vietoje dėkite ledo maišelį arba ledą įvyniotą į rankšluostį bei kitą audeklą. Tik nedėkite ledo tiesiai ant odos ar žaizdos ir nelaikykite jo ilgiau kaip 20 min. Sužeistą galūnę rekomenduojama pakelti, nes tai reguliuoja kraujo cirkuliaciją pažeistoje vietoje ir todėl sumažėja patinimas. Tik nekelkite ir neimobilizuokite lūžusios galūnės, jeigu ji vizualiai atrodo labai blogai. Jeigu greitoji pagalba jau pakeliui, nukentėjusį asmenį šiltai apklokite ir pasilikite su juo kol atvyks medikai.
Kaip traumų riziką žiemą?
Sumažinti įvairių traumų riziką padeda paprasčiausias atsargumas ir keli praktiški patarimai:
- Dėvėkite tinkama avalynę grublėtu guminiu padu. Patartina avėti batus ilgu aulu, kad būtų stabili čiurnos padėtis. Atsisakykite aukštakulnių.
- Eidami, lipdami laiptais, stebėkite, kur takeliai yra pabarstyti smėliu, ar yra turėklai prisilaikyti.
- Paprašykite, kad kas nors jus palydėtų slidžiame kelyje.
- Būkite atsargūs įėję į patalpą, nes prie batų padų prilipęs sniegas, sudaro slidų tirpstančio sniego sluoksnį.
- Eikite lėtesniais, mažesniais žingsniais, šiek tiek sulenkę kojas per kelį.
- Labai atsargiai lipkite ir nulipkite laiptais, laikykitės už turėklų.
- Eikite lengvai palinkę į priekį, tai padės apsaugoti galvą paslydus.
- Slidžiu suledėjusiu paviršiumi geriau čiuožti, o ne eiti.
- Eidami stebėkite kliūtis.
- Eidami slidžiu keliu neneškite vaiko, taip rizikuojate jo sveikata.
- Iš namų išeikite anksčiau, kad nereikėtų skubėti.
- Senyvo amžiaus žmonėms nepatartina vaikščioti be reikalo. Jei būtina išeiti, naudokitės lazdele, kuri padėtų išlaikyti pusiausvyrą.
- Pramogaudami ant sniego ar ledo, pagalvokite apie apsauginius šalmus, kitas apsaugas.
- Eidami prie pastatų, atkreipkite dėmesį ar pastogėje nekaba varvekliai.
- Nepamirškite dėvėti kepurės. Per galvą žmogus netenka 70 proc. visos kūno šilumos.
- Saugokite nepridengtas kūno vietas nuo šalčio, nušalimas yra labai klastingas, nes tuo pačiu metu atšąla visas organizmas. Dažniausia nušąla galūnės: rankos, kojos, bei drabužiais nepridengtos kūno vietos – skruostai, nosis, ausys.
- Nevartokite alkoholio, nes alkoholis išplečia kraujagysles ir kyla pavojus greičiau sušalti.
- Svarbiausa taisyklė: niekada eidami slidžiu keliu nelaikykite rankų kišenėse – tai trukdo išlaikyti koordinaciją, o griūvant – amortizuoti smūgį.
Jei jūs ar kitas asmuo patyrėte traumą ar nušalimą – nepanikuokite. Jei mokate, suteikite kitam asmeniui pirmąją pagalbą. Ir visais atvejais kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Vida Dubinskienė, Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
