Greta Antanavo miestelio Domeikų k. (Kazlų Rūdos sav.) esantis 20 ha trešnių ir riešutų sodas šiais metais itin dosnus. Birželio pradžioje, visu mėnesiu anksčiau nei įprastai, ėmę nokti trešnės sodo savininkams uždavė mįslę, ar tikrai jos sugebės tinkamai užaugti ir subręsti. Sausi, saulėti orai pasufleravo, kad reikia tik nepagailėti vandens, sodą laistyti ir jis atlygins gausiu derliumi. Sodas šiemet trešnių subrandino kaip niekad daug, jos buvo didelės, sultingos ir skanios. Trešnės buvo skinamos iki liepos vidurio. Dabar sodo savininkai laukia bręstančių riešutų, kuriuos pradės skinti jau rugpjūčio viduryje. Čia augantys lazdynai taip pat žada gausų derlių.
Sodo idėja atkeliavo iš Belgijos
Prieš daugiau nei 10 metų prie Atanavo pasodintas trešnių ir riešutų sodaspriklauso trims savininkams Arūnui Maksvyčiui, Kęstučiui Dapkevičiui ir Vilmantui Šlekiui. Čia auga keli šimtai trešnių medžių ir net keli tūkstančiai lazdynų, kurių sodinukus sodo įkūrėja parsivežė iš Belgijos. Ji pasakojo, kad trešnių medelius įsigijo iš augintojo, o lazdynai buvo padauginti iš viename sename Belgijos dvare aptikto riešutų medžio. Sodo įkūrėjai puoselėti ir prižiūrėti sodą nebuvo lengva, nes gyveno toli nuo čia, Vilniuje, tad turėtą 30 ha sklypą drauge su sodu pardavė. Jį įsigiję trys šio krašto gyventojai sėkmingai perėmė idėją, pratęsė pradėtus darbus ir dabar jau šeštus metus čia skina trešnių ir riešutų derlių.
Gausiai užderėjo trešnės
Gražiai puoselėjamas trešnių ir riešutų sodas ne visada būna dosnus. Tačiau šie metai kaip niekad gausūs sodo gėrybių. Pasak Kęstučio Dapkevičiaus, net ir nedideli medeliai sunokino po 10 – 20 kg saldžių, didelių trešnių. Esant geriems metams iš hektaro trešnių sodo galima gauti iki 15 tonų uogų.
„Įnoringas augalas sunkiai paklūsta lietuviško oro sąlygoms, tad kartais pavasarinės šalnos ar gausūs lietūs pakenkia derliui. Šiemet trešnėms patiko ilgas sausas metas, saulės kaitra, o jas dar palaisčius, uogos ėmė sparčiai pūstis ir nokti. Visu mėnesiu anksčiau skynėme pirmąjį šiųmetį derlių, o baigėme prieš porą savaičių. Trešnes realizavome turgavietėse, prekybos tinkluose, internetu. Kaina siekė iki 2 eurų už kilogramą. Žinoma, atsirado ir perpirkėjų, kurie pardavinėjo mūsų trešnes kur kas didesnėmis kainomis. Tačiau negalime skųstis, šie metai mums už vargą tikrai gana dosniai atseikėjo“, – pasakojo vienas iš sodo savininkų Kęstutis.
Nuolatinė kova su paukščiais
Ne tik orai įtakoja trešnių derlių, jį gerokai gali pakoreguoti sparnuočiai, kurie mėgsta apsilankyti sode.
„Vyksta nuolatinė kova su paukščiais, kurie vos tik sunokus trešnėms pradeda masines atakas. Mes atsišaudome garsinėmis patrankomis, baidome juos aitvarais, o ir patys su šeimomis nuo 5 val. ryto iki vėlaus vakaro pasikeisdami vaikome iš sodo sparnuočius. Kelis metus iš eilės vargome ir su širšėmis, kurios neleido skinti uogų – jų buvo pilni medžiai. Teko griebtis įvairiausių gudrybių, kad širšes nuviliotume nuo saldžiųjų trešnių. Šiais metais širšių nebuvo daug, bet paukščiai sodo nepamiršta“, – apie sodo priežiūros ypatumus atskleidė šeimininkas.
Nors trešnės jau nuskintos, darbų sode netrūksta. Šiuo metu trešnyne vyksta medelių genėjimas, reikės sutvarkyti pomedžius, nubalinti medelių kamienus, paruošti augalus žiemai.
Baigia subręsti riešutai
Šiuo metu dideli darbai artėja riešutų sode. Tikimasi, kad šiųmetis riešutų derlius nenuvils.
„Šiemet pasigedome moteriškų žiedelių ant didžiųjų riešutų krūmų ir jie derliaus tikrai mažokai teduos.Tačiau ant jaunų medelių pūpso nemažai riešutų, kurie netrukus subręs. Paprastai rugsėjo pradžioje skindavome riešutų derlių, o šiemet šis procesas prasidės bene dviem savaitėmis anksčiau. Mano nuomone, riešutai yra skaniausi, kai dar šiek tiek žali, kai dar nesilupa iš savo žalių marškinėlių. Tuomet jie būna aromatingi, sultingi, traškūs. Bet kai riešutas pilnai subręsta, jis tampa sausesnis, bet saldesnis“, – dalijosi riešutų skonio paslaptimis K. Dapkevičius.
Pasak Kęstučio, nuo brandaus lazdyno jie priskina apie 10 kg riešutų. Tačiau kiekvienais metais būna kiek kitaip.
„Lazdynai riešutus ima vesti maždaug penktaisiais metais nuo pasodinimo, o medis ar krūmas pilnai subręsta, sustiprėja maždaug septintais – aštuntais metais. Dabar pati jo branda. Tačiau sodą reikia kurti ir atnaujintinuolatos, kai kuriuos medelius tenka iš naujo atsodinti, nes pasitaiko, kad po žiemos kai kas iššąla, ar koks pašalietis riešutmedį išsikasa, stirnos ar kiškiai pagraužia. Tad mūsų sode tarp brandžių medžių visada galima pamatyti ir visai jaunų krūmelių. Savam sodui patys dauginam ir užsiauginam sodinukų“, – sako sodo šeimininkas.
Ir nors ne kiekvieni metai tokie dosnūs sodininkams kaip šie, jie kantriai puoselėja vieną didžiausių mūsų krašte riešutų ir trešnių sodą, o mes turime galimybę mėgautis jų išaugintu derliumi.
Milda Kudirkaitė
Autorės nuotraukos
- Trešnės šiemet nustebino itin gausiu ir puikiu derliumi;
- Riešutų ir trešnių sodas buvo pasodintas prieš 10 metų, tačiau jį nuolat tenka atnaujinti, nušalusius ar laukinių žvėrelių pažeistus medelius atsodinti;
- Vienas lazdynas subrandina iki 10 kg riešutų;
- Daug ką stebina šie labai stambūs, gausiai ant krūmų bei medelių derantys riešutai.
