Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Aistė Gedvilienė ir Andrius Vyšniauskas, reaguodami į Kauno apylinkės Jonavos rūmų teismo sprendimą dėl konfiskuotų šunų grąžinimo jų daugintojai, antradienį renkasi į skubų susitikimą su Žemės ūkio, Teisingumo bei Aplinkos ministerijų atstovais, kuriame aptars susiklosčiusią situaciją. Pasak parlamentarų, teismo sprendimas yra stebinantis ir apmaudus, nes suluošinti gyvūnai vėl grąžinti jų skriaudėjams.
„Teismo sprendimas dėl suluošintų gyvūnų grąžinimo jų luošintojai yra tiesiog apmaudus. Lygiai tokie pat blogi ir kiti atvejai, kuomet ne teismai, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) priima sprendimus, palankius gyvūnų skriaudėjams. Vienas toks atvejis buvo neseniai fiksuotas ir Šakiuose”, – teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto narys A. Vyšniauskas.
Parlamentaras primena, kad rugsėjį, po atskleistų nelegalių daugyklų atvejų, Seime buvo registruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas ir jį lydintys Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisų projektai.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė teigia, kad įstatymo projektui Seime liko tik priėmimo stadija, kuri numatoma arba neeilinėje sesijoje, arba pirmuose pavasario sesijos posėdžiuose.
„Gyvūnų gerovės įstatymas jau apsvarstytas, praėjęs beveik visas stadijas Seime, liko tik priėmimas. Džiaugiuosi, kad jame atsirado gyvūno suluošinimo apibrėžimas, taip pat privalomas gyvūnų ženklinimas, žiauriu elgesiu su augintiniu laikomas augintinio savininko atsisakymas bendradarbiauti su kontroliuojančiomis institucijomis”, – sako A. Gedvilienė.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekte atsirado gyvūno suluošinimo apibrėžimas. Taip pat buvo patikslinta verslinio gyvūnų veisimo sąvoka bei nustatyta, kad gyvūno savininko nesutikimas bendradarbiauti laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Įstatymo projekte atsirado leidimas laikinai paimti gyvūną, su kuriuo elgiamasi žiauriai, iki tol, kol atvejį išnagrinės VMVT arba teismas.
Taip pat įstatymo projekte užtvirtinta prievolė šunis, kates ir šeškus privalomai ženklinti. Ši prievolė bus įvedama dviem etapais. Nuo 2021 m. gegužės 1 d. atsiras prievolė ženklinti visus naujai gimusius ir kitam savininkui perduodamus (taip pat ir parduodamus) šunis, kates ir šeškus. Taip pat iki 2022 m. gegužės 1 d. turi būti suženklinti visi šunys, katės ir šeškai, kurie buvo atvesti iki šių metų gegužės 1 d.
Visam šiam paketui po svarstymo buvo bendru sutarimu pritarta gruodžio 23 d. Seimo posėdyje.
Parlamentarai antradienį susitikime su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovais tarsis dėl tolimesnio gyvūnų gerovės klausimų reglamentavimo, o ypač daug dėmesio skirs gyvūnų ženklinimui.
„Per metus turės būti suženklinama didelis kiekis šunų, kačių ir šeškų. Dalies jų savininkai yra vyresnio amžiaus ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Ne visi išgali suženklinti augintinius savo lėšomis. Todėl ieškome mechanizmo, kurio dėka galėtumėme kompensuoti ir padėti šiems asmenims tinkamai pasirūpinti savo augintiniais. Ženklinimo procese turi įsijungti ir valstybinis sektorius, ir savivalda, ir NVO. Tokia sistema bus sukurta iki gegužės 1 d. Žemės ūkio ministerija ruošia naują ženklinimo tvarką, pagal kurią gyvūnus ženklinti galės ne tik veterinarai, bet ir kiti tam specialiai apmokyti asmenys. Šitai padės tiek ir sumažinti ženklinimo kainą, tiek ir išplėsti jos apimtis. Ši tvarka yra ruošiama po NVO inicijuoto Konkurencijos tarybos sprendimo”, – teigia A. Vyšniauskas.
Tuo metu A. Gedvilienė taip pat kelia klausimą, ar komitetams nederėtų grįžti prie siūlymo atsisakyti augintinių prekybos turgavietėse ir lauko prekyboje.
„Reaguojant į įtarimus, kad daugintojams padeda ir veterinarai (nekalbama apie visus veterinarus), įstatymo projekte pasiūliau žiauriu elgesiu laikyti ir veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimą VMVT ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus ir ignoruojančius veterinarijos gydytojų rekomendacijas dėl gyvūno gerovės pagerinimo. Pasiūlėm drausti ir prekybą lauke. Tačiau po svarstymų komitetuose šių nuostatų neliko. Gaila, šiandien atrodo, kad nuostatos apie veterinarijos paslaugas teikiančių asmenų bendradarbiavimą su daugintojais labai reikėtų. Kita vertus, projekte atsirado kiek švelnesnė formuluotė – veterinarijos gydytojas, nustatęs galimą žiaurų elgesį su gyvūnu, privalės informuoti kompetentingas institucijas”, – sakė A. Gedvilienė.
