Tuberkuliozė išlieka viena aktualiausių užkrečiamųjų ligų Marijampolės apskrityje. Pavojingiausia yra atviros plaučių tuberkuliozės forma, kuomet ligonis platina tuberkuliozės sukėlėjus mikobakterijas. Manoma, kad kiekvienas sergantis atvira plaučių tuberkulioze asmuo, per metus gali užkrėsti 10 – 20 ar net daugiau žmonių. Jau 2017 m. (sausio – kovo mėn.) Marijampolės apskrityje nustatyta 16 atviros plaučių tuberkuliozės atvejų!
Sergamumo atvira plaučių tuberkulioze rodikliai Marijampolės apskrityje buvo aukštesni už vidutinius Lietuvos Respublikos sergamumo rodiklius 1,4 karto. 2016 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamente (toliau – Marijampolės departamentas) buvo užregistruota 70 naujų atviros plaučių tuberkuliozės atvejų (sergamumo rodiklis 4,7 atvejai 10 000 gyventojų), iš jų Marijampolės savivaldybėje – 16 (sergamumo rodiklis 2,8 atvejai 10 000 gyventojų), Šakių raj. savivaldybėje – 21 (sergamumo rodiklis 7,1 atvejis 10 000 gyventojų), Vilkaviškio raj. savivaldybėje – 18 (sergamumo rodiklis 4,7 atvejai 10 000 gyventojų), Kalvarijos savivaldybėje – 8 (sergamumo rodiklis 7 atvejai 10 000 gyventojų), Kazlų Rūdos savivaldybėje – 7 (sergamumo rodiklis 5,65 atvejai 10 000 gyventojų) (Lietuvoje – 952 atvejai, sergamumo rodiklis 3 atvejai 10 000 gyventojų).
Lyginant 2016 m. ir 2015 m. sergamumo rodiklius, sergamumas atvira plaučių tuberkulioze ženkliai padidėjo Kazlų Rūdos ir Šakių rajono savivaldybėse.
2016 m. Marijampolės departamento specialistai atliko epidemiologinę diagnostiką 11 – oje atviros plaučių tuberkuliozės židiniuose, kurie buvo nustatyti maisto subjektuose, ikimokyklinėse, asmens sveikatos priežiūros ir kitose įstaigose. Epidemiologinės židinių diagnostikos metu profilaktiniams pasitikrinimams buvo nukreipti 294 kontaktiniai asmenys. Vienam iš kontaktinių asmenų buvo nustatyta atvira plaučių tuberkuliozės forma.
Tuberkuliozė viena dažniausių mirties nuo užkrečiamųjų ligų priežasčių. 2016 m. nuo tuberkuliozės Marijampolės apskrityje mirė 5 asmenys (iš jų Kazlų Rūdos savivaldybėje – 3, Kalvarijos savivaldybėje – 1, Vilkaviškio raj. savivaldybėje – 1).
Atsparios vaistams tuberkuliozės paplitimas- išlieka svarbi problema. Pavojingiausia yra dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė, kuomet tuberkuliozės sukėlėjai yra atsparūs dviem svarbiausiems gydymui skiriamiems vaistams, o kai kuriais atvejais ir keletui prieštuberkuliozinių vaistų.
Dažniausiai atsparios vaistams tuberkuliozės priežastis yra nesėkmingo gydymo pasekmės, kuomet gydymas būna nutraukiamas dėl įvairiausių priežasčių: dėl socialinių priežasčių, nes vartoja alkoholį, narkotikus, nedirba, valkatauja arba dėl psichologinių priežasčių, nesuvokimo šios sunkios ligos sukeltų pasekmių, nenoro gydytis ir baigti gydymo kursą, gydymo režimo pažeidinėjimai.
2016 m. Marijampolės apskrityje nustatyta 13 dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės atvejų (Marijampolės savivaldybėje – 4, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 3, Šakių rajono savivaldybėje – 3, Vilkaviškio rajono savivaldybėje –. 2, Kalvarijos savivaldybėje – 1).
Kita problema – tuberkuliozė yra viena iš pagrindinių ŽIV infekuotų žmonių mirties priežasčių. Ryškėja tendencija, kad užsikrėtimas ŽIV infekcija padidina riziką susirgti sunkiomis tuberkuliozės formomis. Šios abi ligos susijusios dėl labai panašių ligas įtakojančių socialinių veiksnių: gyvenimas įkalinimo įstaigose, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, bedarbystė, neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos, nesilaikymas prevencinių ir kita. Todėl labai svarbu tuberkuliozės ir ŽIV prevencijos priemonių kompleksinis įgyvendinimas, susirgusiųjų tuberkulioze ištyrimas dėl ŽIV, nustačius viena ar kitą infekciją tinkamas gydymas, prevencinių priemonių aiškinimas, gydymo prieinamumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. 2014-2016 m. Marijampolės apskrityje 5 ligoniams, sirgusiems tuberkulioze, buvo nustatyta ir ŽIV infekcija.
Klastingoji tuberkuliozė tyko kiekvieno. Ligą sukelia mikobakterijos, kuriomis žmogus užsikrečia oro lašeliniu keliu. Suserga ne kiekvienas įkvėpęs mikobakterijų. Žmogaus organizme nuolat yra tuberkuliozės sukėlėjų, tačiau imuninė sistema sugeba apsaugoti nuo jų žalingo poveikio ir ligos simptomai nepasireiškia.
Manoma, kad Lietuvoje užsikrėtusiųjų mikobakterijomis žmonių yra apie 80 proc., apie 90 proc. nesuserga, o kliniškai aktyvios tuberkuliozės formos pasireškia apie 5 – 15 proc. užsikrėtusių asmenų. Dėl tam tikrų priežasčių nusilpus žmogaus imuninei sistemai, jo organizmas nepajėgia apsisaugoti nuo tuberkuliozės mikobakterijų poveikio ir liga pasireiškia aktyvia tuberkulioze.
Atviros tuberkuliozės metu žmogui pasireškia simptomai: užsitęsęs dusulys, kosulys, karščiavimas, skrepliavimas, skausmas krūtinėje, naktinis prakaitavimas, kūno masės mažėjimas, bendras silpnumas, atsikosėjimas krauju. Kai tuberkuliozė apima ne plaučius, o kitus organus, simptomai priklauso nuo pažeisto organo. Dažniausiai pažeidžiami inkstai ir kaulai, ypač pavojingas galvos smegenų dangalų pakenkimas.
Susirgęs asmuo turi ištverti ilgą ir sudėtingą gydymo procesą, be to, gali užkrėsti aplinkinius. Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie gali turėti įtakos tuberkuliozės mikobakterijų suaktyvėjimui ir imuninės sistemos nusilpimui: įvairios ligos (pvz.; onkologinės, diabetas, endokrininės sistemos ir kt.), alkoholio ir narkotikų vartojimas, rūkymas, kenksmingi faktoriai darbo aplinkoje, prasti asmens higienos įgūdžiai, stresas, darbas sveikatos priežiūros srityje, prasta mityba, senėjimas bei su juo susijusios ligos, artimas kontaktas su sergančiu asmeniu, chemoterapija, ŽIV infekcija, nėštumas ir kita.
Atvira tuberkuliozė dažniausiai paplitusi tarp darbingo amžiaus nedirbančių asmenų, dažniausiai liga nustatoma asocialiai gyvenantiems, dažnai vartojantiems alkoholį asmenims. Nors tuberkuliozė nuo seniai siejama su socialinėmis, ekonominėmis, skurdo, nedarbo, alkoholizmo, narkomanijos, nepakankamos profilaktikos, pavėluotos diagnostikos ir kitomis problemomis, tačiau pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kai tuberkuliozės atvejai nustatomi geros socialinės padėties asmenims ir net vaikams. Stebima, kad nemažai susirgimų atvira tuberkulioze paskutiniu metu nustatoma jaunų žmonių amžiaus grupėse.
Tuberkuliozė negailestingai plinta vaikų tarpe. Klastinga užkrečiamoji liga pradėjo siautėti mokyklose ir net ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. 2016 m. Marijampolės apskrityje buvo nustatyti 5 atvejai.
Paprastai aukšti sergamumo rodikliai vaikų tuberkulioze išryškėja dėl didelio ir išplitusio sergamumo visuomenėje. Kontaktuodami su sergančiais atvira tuberkulioze asmenimis vaikai, turi labai didelę riziką užsikrėsti. Ypač rizika padidėja artimai kontaktuojant su šeimos nariais (,,šeimyniniai“ kontaktai), kolektyvuose (mokykloje, klubuose, turistinėse kelionėse ir kita).
Epizodiniai bendravimai su sergančiuoju riziką užsikrėsti mažina, tačiau pavojingi kūdikiams. Todėl, esant galimai užsikrėtimo rizikai, reikia vaikus tikrinti profilaktiškai, nes kūdikiams ir mažiems vaikams ši infekcija yra labai pavojinga. Daugumai vaikų, užsikrėtusių tuberkulioze, gali nebūti jokių simptomų, tik retkarčiais karščiavimas, kosulys, silpnumas, į gripą panašūs požymiai, tačiau jie praeina per savaitę. Daugumai vaikų tuberkuliozės pažeidžia plaučius, kitus organus, dažniausiai tarpuplaučio limfmazgius.
Kadangi vaikai dažniausiai serga besimptomėmis formomis, teisės aktais yra nustatytos grupės vaikų, kurie profilaktiškai kas metai šeimos gydytojų turi būti patikrinti, ar neserga tuberkulioze, t.y., jiems turi būti atliekami diagnostiniai įodiniai tuberkulino mėginiai. Jeigu reakcija į tuberkulino mėginį būna teigiama, tuomet vaikui atliekami išsamesni tyrimai: jį konsultuoja pulmonologas, atliekama krūtinės ląstos rentgenograma bei kiti sudėtingesni tyrimai. Patikrinti vaikus dėl tuberkuliozės būtina, jei žinoma, kad šie bendravo su sergančiaisiais.
Tuberkuliozės profilaktiką vaikų tarpe, siekiant mažinti tuberkuliozės plitimą ir kuo anksčiau išaiškinti užsikrėtusių vaikų skaičių ir pradėti gydymą, kasmet atliekami tuberkulino mėginiai 7 metų vaikams ir šių rizikos grupių vaikams, t.y. neskiepytiems nuo tuberkuliozės, bendraujantiems su sergančiais tuberkulioze (šeimoje, kolektyve), dažnai sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydomiems kortikosteroidais, infekuotiems žmogaus imunodeficito virusu arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms, iš socialinės rizikos šeimų, gyvenantiems sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose, migrantams.
2016 m. Marijampolės apskrityje buvo patikrinti ne visi vaikai, o tik 86 proc. septynmečių ir 67 proc. priklausančių rizikos grupėms susirgti tuberkulioze. Skiepai nuo tuberkuliozės yra sukurti tik vaikams ir neapsaugo suaugusių asmenų. TB vakcina nemokamai skiepijami naujagimiai gimdymo skyriuose. Taip jie apsaugomi nuo sunkių ligos formų, tokių kaip tuberkuliozinis meningitas ir miliarinė tuberkuliozės. Tačiau visavertis imunitetas nesusidaro, neapsaugoma nuo užsikrėtimo tuberkuliozės sukėlėjais ir ligos vystymosi ateityje.
Svarbiausia priemonė siekiant sustabdyti sergamumą – profilaktinis tikrinimas dėl tuberkuliozės ir sergančiųjų išgydymas. Šia liga galima užsikrėsti bet kur: autobuse, parduotuvėje darbe, todėl, jei žmogus turėjo kontaktą su sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasitikrinti. Dažnai susiduriame su visuomenėje paplitusiomis nuostatomis, jog tuberkulioze serga asocialūs asmenys, o profilaktiniai pasitikrinimai kenksmingi sveikatai. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, reikalui esant jis nukreips pulmonologo konsultacijai.
Tuberkuliozė – gydoma ir išgydoma liga. Keiskime požiūrį – tai ne tik socialinių problemų turinčių asmenų liga! Svarbu neignoruoti profilaktinių pasitikrinimų, pasitarkite su specialistais. Stabdyti tuberkuliozę reikia kol ji neperėjo į sunkias formas, kurios turės pasekmes ne tik Jums, bet ir Jūsų artimiausiems žmonėms.
Pranešimą rengė:
Loreta Radzevičienė
