Daugiau nei pusmetį fiksuotas didėjantis jaunimo registruotas nedarbas, šį vasarį smuktelėjo 1 proc. punktu. Darbo ieškančio jaunimo sumažėjo net 4,3 tūkst. Užimtumo tarnybos duomenimis, šioje amžiaus grupėje labiausiai krito 16–24 metų asmenų registruotas nedarbas – 1,5 proc. punkto (nuo 17,1 proc. iki 15,6 proc.), iki tol sparčiausiai augęs tarp nedirbančio jaunimo.
Jaunų klientų registravosi 8,8 proc. mažiau, tačiau, palyginti su sausiu, jie sudaro daugiau nei trečdalį visų vasarį įregistruotų darbo neturinčių asmenų. Šioje grupėje vis dar dominuoja (61,9 proc.) jaunesni kaip 25 metų amžiaus asmenys. Iš viso kovo 1 d. buvo registruota 65,2 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Tai – 14,6 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų. Pernai tokiu laikotarpiu darbo neturėjo 6,2 proc. šalies 16–29 m. gyventojų.
„Krizinės situacijos darbo rinkoje ypač turi įtakos jaunimo užimtumui. Ši pandemija – ne išimtis, nes daugiausiai darbo neteko jauni specialistai be darbo patirties arba su maža darbo patirtimi, todėl jiems sunkiau susirasti darbą ir sudėtingiau konkuruoti su labiau patyrusiais darbuotojais. Pernai registruoto jaunimo skaičius išaugo 2,7 karto. Daugiausiai įregistruotų jaunuolių anksčiau dirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo įmonėse, kurios labiausiai paveikė paskelbtas karantinas. Mūsų duomenimis, per metus 11,2 proc. padidėjo jaunuolių be kvalifikacijos. Net 56 proc. darbo ieškančio jaunimo iki 29 metų neturėjo profesinio pasirengimo“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.
Šiuo metu aktyviai taikoma Jaunimo garantijų iniciatyva. „Jos esmė – nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems iki 29 metų žmonėms per keturis mėnesius turi būti pasiūlytas darbas ar tolesnis mokymas. Šitaip tikimasi užtikrinti jų greitesnę integraciją į darbo rinką“ – pridūrė Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus.
Daugiausiai jaunimo darbo neturi Kaune – 19,7 proc., Vilkaviškio rajone ir Vilniuje – po 17,5 proc. Mažiausiai jaunų bedarbių – Pakruojo (6,1 proc.), Varėnos (7,4 proc.) ir Skuodo (7,6 proc.) rajonuose.
Užimtumo tarnybai tarpininkaujant vasarį įdarbinta 14,8 tūkst. žmonių. Daugiau nei trečdalis (38,9 proc.) buvo 16–29 m. amžiaus. Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus pradėjo dukart daugiau asmenų nei sausį ir 43,1 proc. daugiau pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau tarp 7,8 tūkst. buvo tik daugiau nei dešimtadalis (10,7 proc.) registruoto jaunimo iki 29 metų.
50,5 proc. jaunuolių daugiau nei sausį pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – tarp 1 tūkst. dalyvių jaunimas sudarė 37,6 proc. Paramos mokymuisi priemonėse, vasarį pradėjo dalyvauti 327 Užimtumo tarnybos klientai, iš jų – 299 pradėjo mokytis pagal pasirinktas profesinio mokymo programas. Jaunuoliai iki 29 metų sudarė daugiau nei pusę – 54,1 proc. įsitraukusių į šias priemones.
Tarp 432 remiamo įdarbinimo priemonių dalyvių 28 proc. buvo jaunimas iki 29 metų. Iš 171 kliento, kuriam suteikta parama darbo vietoms steigti, jaunuolių iki 29 m. buvo 35,7 proc. Parama judumui suteikta 65 darbo neturėjusiems asmenims, iš jų – 23,1 proc. buvo jaunimas iki 29 metų.
Pernai Užimtumo tarnyboje registruoto jaunimo iki 29 metų skaičius išaugo 2,7 karto, o 16–24 metų jaunimo – net 3,8 karto. Jaunų bedarbių dalis bedarbių struktūroje padidėjo nuo 17,9 proc. metų pradžioje iki 25,8 proc. metų pabaigoje.
Užimtumo tarnybos informacija
