Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi tradicinį palaikų kremavimą, tačiau užsienyje mirusiųjų artimieji išbando ir kitus būdus. Vienas jų – kremavimas vandeniu, siūlomas kai kuriose Europos valstybėse, Australijoje, Jungtinėse Valstijose.
Kremavimas vandeniu visai kitoks nei ugnimi
Atliekant tradicinį palaikų kremavimą, velionio kūnas paliekamas kremavimo kameroje, kurioje veikiamas aukštos temperatūros, paprastai nuo 760 iki 980 °C, jis virsta pelenais. Mirusiojo pelenus galima supilti į specialiai tam paruošas urnas, palaidoti žemėje, kolumbariume arba, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, išbarstyti.
Atsisveikinimo namų Kaune „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė pastebi, kad palaikų kremavimas yra populiaresnis tarp jaunesnių, neretai modernesnes pažiūras turinčių žmonių, bet kremavimo nevengia rinktis ir vyresni asmenys – jie tokią valią vis dažniau išreiškia dar prieš mirtį. Be to, kaip teigia K. Jancevičiūtė, didžiuosiuose Lietuvos miestuose trūksta laidoti skirtos vietos, todėl kremavimas dažnai tampa praktišku sprendimu šiai problemai išspręsti.
„Kremuojant palaikus, galima artimuosius laidoti turimose šeimos kapavietėse, kuriose neužtenka vietos karstui. Taip pat kremavimas atveria daugiau galimybių velionio artimiesiems surengti atsisveikinimą netradicinėje aplinkoje, tarkime, gamtoje. Kremuotus velionio palaikus galima ne tik laidoti į žemę, bet ir kolumbariume arba išbarstyti jūroje ar upėje“, – pasakojo ji.
„Lietuvos krematoriumo“ administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka išskiria – nors tradicinis kremavimas sparčiai populiarėja, jį vis dar lydi įvairūs mitai. Pavyzdžiui, teigiama, jog kremacija neva yra neekologiška ir teršia aplinką. „Šiuolaikiniai krematoriumai naudoja modernias technologijas, kurios sumažina teršalų išmetimą. Be to, kremacija dažnai laikoma ekologiškesniu pasirinkimu nei tradicinis laidojimas karste, kuriam reikia erdvės, o kur dar ilgalaikė kapų priežiūra“, – aiškino G. Vaicieka.
Anot kito dažno mito, po kremacijos lieka labai mažai pelenų. Specialistas sako, kad standartiškai po kremavimo lieka apie 2,5–3 litrai pelenų, tad šis kiekis nėra toks mažas, kaip daugelis įsivaizduoja.
Palaikų kremavimas vandeniu – visai kitoks procesas. Jo metu naudojamas kalio hidroksido ir vandens mišinys. Suirus kūnui, išlieka tik skystis, kurį galima saugiai sunaikinti, ir velionio kaulai, kurie sumalami į miltelius ir grąžinami urnoje artimiesiems. Toks būdas dažnai laikomas ekologiškesne tradicinio kremavimo alternatyva, nes proceso metu sunaudojama mažiau energijos, išmetama mažiau teršalų.
Pasak G. Vaiciekos, palaikų kremavimas vandeniu technologiškai yra sudėtingesnis nei tradicinis kremavimas: „Palaikų kremavimo vandeniu procesas yra kitoks, jo metu naudojama įranga yra specializuota, o tai reiškia, kad tokiai sistemai įrengti reikia didesnių pradinių investicijų, nei įrengiant tradicinius krematoriumus. Procesui reikalingi hermetiški aparatai, kurie gali išlaikyti didelį slėgį ir saugiai valdyti šarminius procesus. Taip pat pats proceso technologinis reguliavimas gali būti sudėtingesnis, griežtesnis dėl savo naujumo, kuris nėra iki galo reglamentuotas.“
Eksperto nuomone, vis daugiau šalių svarsto šį metodą dėl potencialaus ekologinio naudingumo. „Šiuo metu nežinoma, ar toks kremavimo būdas bus greitai siūlomas Lietuvoje, bet tendencijos pasaulyje rodo, kad ateityje viskas gali pasikeisti“, – teigė jis ir pridūrė, kad palaikų kremavimas vandeniu gali būti brangesnė paslauga už tradicinį kremavimą ypač pradinėse šios technologijos įgyvendinimo stadijose.
Yra nemažai palaikų tvarkymo būdų, o vienas neįprasčiausių – krionizacija, kurios metu užšaldomas velionio kūnas ar tik smegenys tikintis, kad ateityje pažengus technologijoms, bus galima „atgaivinti“ mirusįjį. Toks būdas legalus tik keliose valstybėse: Jungtinėse Valstijose, Rusijoje ir Kanadoje. G. Vaiciekos nuomone, krionizacija šiuo metu yra daugiau teorinė koncepcija nei realistiška mokslu pagrįsta technologija. „Krionizacija kol kas kelia daug mokslinių, etinių ir finansinių klausimų, o jos realumas lieka abejotinas bent jau dabartiniame technologijų etape“, – paaiškino jis.
Dar viena laidojimo tendencija
Specialistai sako pastebintys, kad Lietuvoje ir kitose valstybėse populiarėja „žaliasis“ laidojimas.
„Vis daugiau žmonių renkasi ekologiškus, natūralius audinius velioniui aprengti. Taip pat dažnai pasirenkamas velionio kūno įvyniojimas į drobę“, – nurodė G. Vaicieka.
K. Jancevičiūtė teigia, kad tvarumo idėjų vis dažniau paisoma ir atsisveikinimo ceremonijų metu, tačiau tai nėra plačiai paplitusi tendencija. Anot įmonės „Rekviem LT“ atstovės, tvarumo aspektai dažnai siejami su pasirinkimu naudoti ekologiškas medžiagas, tokias kaip neapdoroti mediniai karstai, natūralios urnos arba mažesnės gėlių kompozicijos. Kuklesnės atsisveikinimo ceremonijos taip pat tampa vis populiaresnės, tačiau tai ne visada tiesiogiai susiję su tvarumu.
„Dažnai kuklumas atsiranda dėl noro sukurti intymesnę, labiau personalizuotą atmosferą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas mirusiojo asmeniškumui ir artimųjų išgyvenimams, o ne išorinėms detalėms“, – užbaigė ji.
