Nuo š.m. liepos 1-osios tiriant baudžiamąją bylą vaikai ir nepilnamečiai, jeigu jie yra nukentėjusieji ar liudytojai, privalo būti apklausiami dalyvaujant psichologui. Tokio priimto sprendimo tikslas – padėti vaikams apklausose, kad nusikaltimo tyrėjai ir teisėjai surinktų kuo objektyvesnę medžiagą, taip pat padėti sumažinti procese vaikų ir nepilnamečių patiriamą stresą.
Žino vaiko psichologiją
Smurtą patyrę ar nuo kitų nusikaltimų nukentėję vaikai ar nepilnamečiai tiriant nusikaltimą privalo būti apklausiami dalyvaujant psichologui. Per šimtas psichologų visoje Lietuvoje jau sutiko padėti įgyvendinti šį sprendimą. Planuojama, kad psichologų sąraše turėtų būti ne mažiau kaip 140 specialistų pavardžių.
„Teisingumo ministerija įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą sudaryti psichologų, galinčių dalyvauti apklausose, sąrašą. Turime pažymėti, kad į kvietimą prisidėti tiriant nusikaltimus, susijusius su vaikais, atsiliepė labai daug specialistų. Pirmiausia, psichologai privalo turėti universitetinį aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį. Be to, jeigu jie nėra baigę psichologijos studijų krypties teisės psichologijos šakos studijų, privalo dalyvauti specialiuose mokymuose, ir tik po to, jau sukaupę pakankamai specialių žinių apie vaikų psichologiją, apie baudžiamosios bylos procesus, įtraukiami į sąrašą. Dabar jame jau turime per šimtą specialistų“, – sako Anželika Banevičienė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) vadovė.
Anot direktorės, psichologai žino, kaip bendrauti su vaiku, kaip jį prakalbinti, kaip gauti kiek įmanoma objektyvesnius parodymus, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teisėjai surinktų patikimus duomenis. Be to, psichologas padeda vaikui pasirengti apklausai, sumažina tą stresą, kurį neišvengiamai patiria nukentėjusysis ar liudytojas, nes tenka prisiminti nemalonius, skausmą sukėlusius dalykus.
Pagalba visoje Lietuvoje
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ėmėsi iniciatyvos rengti mokymus psichologams ir regionuose, nes baudžiamosios bylos tiriamos įvairiose šalies vietose, tad į apklausas žymiai paprasčiau pasikviesti tame regione gyvenantį ir dirbantį psichologą.
„Psichologų, sutikusių dalyvauti nepilnamečių apklausose, sąrašas yra patalpintas mūsų interneto svetainėje, jis prieinamas visiems. Tad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas pasirinks psichologą iš šio sąrašo ir susisieks su juo nurodytais kontaktais. Kol kas psichologui už paslaugas moka ta institucija, kuri tiria bylą ir kviečiasi psichologą“, – sako tarnybos vadovė A. Banevičienė.
Psichologams atlyginimas mokamas už faktinį paslaugų teikimo laiką – pasiruošimą ir dalyvavimą apklausoje bei kelionę į apklausos vietą ir atgal. Numatytas valandinis įkainis – 13 eurų. Tiek pat mokama ir valstybės skirtiems advokatams. Kaip ir numato įstatymai, už darbą švenčių, ne darbo dienomis ar ne darbo valandomis mokama pusantro karto daugiau.
Padės ir vaikui, ir tyrėjams
Psichologo dalyvavimas apklausose, anot tarnybos direktorės A. Banevičienės, turėtų padėti ir vaikui, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teisėjams. Žinoma, visiems teks išmokti dirbti kartu taip, kad rezultatas būtų kuo efektyvesnis.
„Nusikaltimų tyrėjams psichologo pagalba apklausose yra išties didelė, nes vaikai, ypač mažamečiai, nemoka suformuluoti atsakymų, su jais reikia bendrauti gerai pažįstant vaiko psichologiją, jo netraumuojant. Vaikai paprastai užsisklendžia, nenoriai bendrauja, klauso įvairiausių pamokymų, ką sakyti, ko nesakyti arba atvirkščiai, fantazuoja nesustodami. Todėl psichologai, siekdami tinkamai apklausti vaiką, įgyja jų pasitikėjimą, vadovaujasi keliais apklausos etapais – parengia vaiką pokalbiui, užmezga ryšį ir jį nuolat stiprina, paaiškina pagrindines apklausos taisykles, suformuluoja pagrindinius reikšmingus bylai klausimus ir t.t. Praktiškai, vaiko apklausą ir atlieka būtent psichologas“, – pasakoja A. Banevičienė.
Daug kur yra įrengtos specialios patalpos mažamečių apklausoms, kad vaikai jaustųsi patogiai, nebūtų papildomų įtampų. Apklausų kambaryje paprastai būna tik apklausiamas vaikas ir psichologas, o tyrėjai psichologui užduotis formuluoja per nuotolį, stebėdami apklausą kitoje patalpoje.
Gali būti apklausiami ir be psichologo
Priimtas sprendimas dėl psichologų dalyvavimo vaikų ir nepilnamečių apklausose kol kas susijęs tik su vaikais ir nepilnamečiais, kurie baudžiamojoje byloje yra nukentėjusieji ar liudytojai. Apklausiant būtent juos privalo dalyvauti ir psichologas. Jeigu nepilnametis baudžiamojoje byloje yra įtariamasis, ikiteisiminio tyrimo pareigūnas pats sprendžia, ar į apklausą kviestis psichologą.
„Tiriant bet kokią baudžiamąją bylą, kurioje nukentėjusysis ar liudytojas yra asmuo iki 14 metų amžiaus, psichologo dalyvavimas privalomas. Psichologas taip pat privalomas ir nepilnamečių (iki 18 metų) apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją. Kitais atvejais, kitokių nusikaltimų baudžiamosiose bylose psichologas gali dalyvauti tyrėjų ar kitų proceso dalyvių prašymu“, – pasakoja VGTP tarnybos direktorė A. Banevičienė.
Anot jos, sistema dėl psichologų dalyvavimo baudžiamųjų bylų apklausose tik kuriasi, todėl tam reikalingas atitinkamas dėmesys. Kol kas psichologai neturi institucijos, su kuria galėtų konsultuotis, kuri galėtų juos apjungti, analizuoti realią situaciją, teiktų pasiūlymus sistemos tobulinimui. Kol kas iki galo nėra apibrėžtas psichologo vaidmuo apklausoje, jo privalomi veiksmai: ar jis turi būti aktyvus apklausos dalyvis, ar tik stebėtojas? Psichologai pastebi, kad kartais apklausa staiga dėl įvairiausių priežasčių yra nutraukiama, tai sukelia papildomą stresą vaikams, baimę dėl dar vienos būsimos apklausos. Psichologai pabrėžia, kad svarbiausia – neprarasti vaiko ar paauglio pasitikėjimo, tada galima tikėtis gerų rezultatų.
„Siekiant apsaugoti vaiko interesus būtinas itin glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuris leistų parengti ir patvirtinti vaikų apklausos organizavimo tvarką, numatytų konkrečias priemones tos tvarkos įgyvendinimui. Tuomet visiems atsirastų žymiai daugiau aiškumo – ir psichologams, ir ikiteisminio tyrimo tyrėjams, ir visiems proceso dalyviams“, – sako VGTP tarnybos vadovė A. Banevičienė.
Marijampolės savivaldybė
