Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai jau pradėjo naikinti visoje Lietuvoje augančius pavojingus invazinius augalus – Sosnovskio barščius. Pernai buvo išpurkšta 114 ha plotų, kur vešėjo šis augalas. Šiemet planuojama Sosnovskio barštį naikinti beveik 140 hektarų plote. Didžiausi Sosnovskio barščių plotai yra naikinami Dubravos regioninio padalinio teritorijoje.
„Rūpinamės ir saugome ne tik gamtą, bet ir jos lankytojus. Sosnovskio barštis yra labai pavojingas žmonėms, tad kasmet rūpinamės, kad šis augalas neplistų ir nekeltų pavojaus miškų lankytojams bei aplinkiniams gyventojams“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Žmonėms šis augalas pavojingas dėl stipraus jo sultyse esančio alergeno – furanokumarino, kuris, atsidūręs ant odos gali sukelti net 1-3 laipsnio nudegimus. Šie augalai pavojingiausi saulėtą dieną, kuomet jie būna pasidengę rasa.
Augalas žydi smulkiais žiedeliais, juos lanko musės bei kiti vabzdžiai, tačiau bitės prie jų nesiartina. Sosnovskio barščiai įprastai auga pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių bei ežerų pakrantėse – dėl savo nereiklumo augimo sąlygoms kasmet net prieš tai naikintuose plotuose augalas dažnai atželia. Be to, augalas itin greit plinta – gali subrandinti net iki 100 tūkst. sėklų. Nekontroliuojamai želdami Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, išstumia vietinę florą.
Naikinant Sosnovskio barštį reikia, jog visas kūnas būtų apsaugotas neperšlampamais drabužiais bei avalyne. Būtina mūvėti pirštines, užsidėti apsauginę kaukę, akinius, respiratorių – taip užtikrinant, kad augalo sultys nepaliestų odos.
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi. Iki 3-5 metrų aukščio užaugantis augalas į Lietuvą atvežtas apie 1950 metus ir augintas kaip pašarinis augalas gyvuliams. Įprastai pradedamas naikinti pavasarį, kai tik pradeda želti.
Valstybinių miškų urėdijos informacija
