Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos tematiką. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir klimato pokyčiai“. Priminsime, kad Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kuri vyko Rio de Žaneire, Brazilijoje. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m.
Vanduo yra svarbi aplinkos dalis, kuri viena iš pirmųjų reaguoja į klimato pokyčius. Kintant klimatui, fiksuojama daugiau ekstremalių reiškinių, tokių kaip ciklonai, viesulai, liūtys, speigai, karščio bangų ir sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas. Hidrologinių ekstremalių įvykių savybės keičiasi: dažnėja upių potvynių, kyla jūros lygis, rūgštėja vandenynai. Ateityje mūsų lauks dar daugiau potvynių ir sunkesnių sausrų, o tai atsilieps vandens prieinamumui. Tokie klimato kaitos padariniai kaip vandenyno lygio kilimas didžiausią įtaką daro pakrančių teritorijoms ir žemumose esančioms pakrantės šalims.
Remiantis Europos aplinkos apsaugos agentūros parengta ir pristatyta ataskaita, Lietuva yra toje Europos dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia vandens temperatūros pakilimas ir kritulių sezoniniai pokyčiai. Jau pastebėta tendencija, kad Lietuvoje kritulių mažėja šiltuoju metų laiku, o liūčių ir kritulių pagausėja žiemos metu. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai. Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatais, prognozuojama, kad dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje ir XXI amžiaus pabaigoje kritulių norma bus 123–163 mm (arba 16–22 %) didesnė negu buvo XX amžiaus pabaigoje. Tuo tarpu pokyčiai Vilniuje sieks 57–65 mm (arba 9–10%). Gausių kritulių atvejų skaičius labiausiai išaugs (> 30 %) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje.
Įvertinus klimato kaitos įtaką potvyniams numatoma, kad potvynių problemos ateityje bus dar aktualesnės, o pavasario, žiemos liūčių sukeliamus potvynius klimato kaita gali paveikti skirtingai. Tikėtina, kad vakarinėje šalies dalyje XXI amžiaus pabaigoje rudens ir pavasario potvyniai beveik susilies į ištisinį žiemos potvynį. Pavasario potvyniai formuosis anksčiau, bet pavasario potvynių maksimalūs debitai ir potvynių mastas bei intensyvumas turės mažėjimo tendenciją. Liūčių ir lietaus sukeliami potvyniai, gausūs krituliai, uraganinės audros dažnės. Didžiausia tikimybė kilti lietaus sukeltiems poplūdžiams numatoma rudens mėnesiais. Ypač pavojingas yra vandens lygio kilimas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Nuo 1898 m. vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo apie 14,7 cm. Pagal didžiausią vandens lygio augimo scenarijų, per XXI amžių Lietuvos pakrantėje žiemą vidutinis vandens lygis gali pakilti net iki 100 cm. Kuršių mariose labiausiai tikėtinas vidutinio vandens lygio pakilimas 27–63 cm, dėl vėjo ir Nemuno potvynių poveikio lygis gali pakilti ir iki 217 cm. Remiantis preliminariu įvertinimu, potvyniai kelia pavojų daugiau nei 5 proc. (351 tūkst. ha) Lietuvos Respublikos teritorijos, iš kurių 193 tūkst. ha sudaro žemės ūkio naudmenos, 97 tūkst. ha miškai, 28 tūkst. ha urbanizuotos teritorijos. Analizuojant prieinamus duomenis nustatyta, kad vien laikotarpiu nuo 1961 iki 2010 metų Lietuvoje potvyniai sukėlė žalos daugiau, nei už 150 mln. Lt.
Potvyniai turi neigiamą poveikį vandens kokybei, jie gali užteršti požeminį, gruntinį ir šachtinių šulinių vandenį. Gyventojų individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu iš šachtinių šulinių išlieka labai aktuali visuomenės sveikatos saugos problema, kadangi nemažos dalies šių šaltinių vanduo nėra saugus. Klimato kaitos poveikis požeminiam vandeniui labai priklauso nuo to, kokiame gylyje ir kokios sudėties uolienoje slūgso požeminis vanduo.
Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006). Lyginant su XX amžiaus pradžia, Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9°C. Ekspertai sako, kad ateityje žiemomis kritulių gali daugėti, vasaromis bus daugiau hidrologinių sausrų, oro temperatūra kils. Klimato kaita lemia tai, kad vandenynai šyla, kyla vandens lygis, iš vandenynų išskiriama daugiau deguonies, vanduo tampa rūgštesnis – visa tai vyksta vis greičiau ir priverčia tirpti vis daugiau sniego ir ledo.
Besikeičianti temperatūra, krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, taip pat ir turizmui. Pajūris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Lietuvos pajūris priklauso pietryčių Baltijos regionui, kuris dėl sausumos grimzdimo ir jūros lygio kilimo patirs didžiausius pokyčius XXI amžiuje. Pagal pesimistines prognozes, Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti iki 0,5–1,0 m. Vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvindymo pavojus Klaipėdai ir Palangai. Dažnesnės vėjo patvankos gali sutrikdyti Klaipėdos uosto darbą. Todėl norint išvengti neigiamų padarinių reikia pritaikyti esamus inžinerinius tinklus prie būsimų pokyčių.
Tiesioginis klimato kaitos poveikis sveikatai atsiranda dėl tokių reiškinių kaip vandens tarša ir ligų pernešėjų. Pakitusios klimato sąlygos lems naujų ligų ir kenkėjų atsiradimą, dažnesni sausringi laikotarpiai vasarą ir vyraujantys skysti krituliai šaltuoju metų laiku sumažins atsparumą ligoms. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolas, pasirašytas ir ratifikuotas 27 šalyse, įpareigoja imtis visų reikiamų priemonių ligų, susijusių su vandeniu, prevencijai, kontrolei ir mažinimui, taikyti pakankamas priemones siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo su vandeniu susijusių ligų, kylančių naudojant vandenį rekreaciniais tikslais, naudojant vandenį akvakultūrai, naudojant vandenį, kuriame buvo veisiami arba renkami moliuskai ir vėžiagyviai, naudojant nuotekas žemei drėkinti arba nuotekų dumblą naudojant žemės ūkyje ar akvakultūrai. Šis dokumentas taip pat įpareigoja šalis užtikrinti pakankamą geros kokybės geriamojo vandens, kuriame nebūtų jokių mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, kurių kiekis ar koncentracija kelia potencialią grėsmę žmonių sveikatai, tiekimą. Tai apima vandens išteklių, naudojamų kaip geriamojo vandens šaltinis, apsaugą, geriamojo vandens paruošimą bei centralizuotų sistemų kūrimą, tobulinimą ir priežiūrą. Turi būti imtasi prevencinių veiksmų užkirsti kelią ligų, susijusių su vandeniu, protrūkiams bei pavieniams tokių ligų atvejams ir apsaugoti vandens išteklius, naudojamus kaip geriamojo vandens šaltinis, kadangi tokios priemonės yra veiksmingesnės žalingų padarinių atžvilgiu ir gali būti efektyvesnės sąnaudų požiūriu, negu priemonės padėčiai ištaisyti. Prevenciniam tikslui reikia sukurti efektyvias sistemas, leidžiančias stebėti situacijas, kurios gali sukelti ligų, susijusių su vandeniu, protrūkius ar pavienius tų ligų atvejus, ir reaguoti į tokius protrūkius ir atvejus bei į jų pavojų.
Klimato kaita gali turėti skaudžių padarinių, todėl reikalingos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Siekiant sumažinti neigiamą ekstremalių klimato reiškinių poveikį ir laiku perspėti gyventojus apie galimus pavojus, labai svarbūs tampa kasdieninis meteorologinių bei hidrologinių reiškinių stebėjimas ir jų prognozavimas. Kartu su aplinkos stebėsena ir techninėmis prisitaikymo priemonėmis turi vykti ir socialiniai pokyčiai, kad visuomenė sugebėtų prisitaikyti ir prisiimti atsakomybę už vykstančius klimato pokyčius. Vanduo turi socialinę, ekonominę ir ekologinę vertę ir todėl vandenų valdymas turi būti įgyvendinamas taip, kad būtų užtikrintas priimtiniausias ir tvariausias šių vertybių derinys skiriant daugiausia dėmesio apsaugoti gyventojus, ypač jautrius su vandeniu susijusioms ligoms.
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Natalja Šliachtič
