Virtuali erdvė visuomet pasirengusi mus priimti ir užimti – internete dirbame, mokomės, pramogaujame, bendraujame, apsiperkame, net gydomės. Jei apgalvotume, kaip technologijos ir internetas veikia mūsų būdą jausti, mąstyti ar veikti – galime ir nustebti.
Priklausomybių ekspertai atkreipia dėmesį į galimas naujos formos priklausomybes, susijusias su patiriamu stresu ir technologijų naudojimu. Elgesys, susijęs su interneto naudojimu ir galintis turėti ilgalaikį neigiamą poveikį – intensyvus naršymas, pernelyg didelis įsitraukimas į interaktyvius žaidimus ar lošimą, impulsyvus apsipirkinėjimas, nekontroliuojamas pornografijos žiūrėjimas – dažnas, siekiant sumažinti krizės, tokios kaip COVID-19 pandemija, keliamą stresą.
Būti šioje ekrano pusėje tampa vis sunkiau
Nuolatinis naujienų srautas, socialinių tinklų įrašai ir vaizdo turinys tapo kasdienių vartojimo įpročių dalimi. Yra žmonių, kuriuos tokia „dieta“ išsekina, juos ima kankinti nerimas. Tuomet pradeda suktis uždaras ratas: prastą psichologinę
savijautą žmogus mėgina „gydyti“ internete – nekontroliuojamai naršo, žaidžia žaidimus, lošia, žiūri pornografiją, tikrina socialinius tinklus – taip gali išsivystyti įpročiai, kuriuos nutraukti gali būti itin sudėtinga.
Iššūkis – skaitmeninė detoksikacija
Jei dar nebandėte, pamėginkite patirti, koks jausmas tam tikrą laiką nesinaudoti technologijomis ir internetu. Atostogos yra puikus metas sukurti sau tokį iššūkį ir kuriam laikui apriboti tam tikras veiklas internete arba visai atsisakyti naudotis technologijomis. Tai išmėginę sako, jog toks eksperimentas suteikia galimybę turėti daugiau laisvo ir lėto laiko bei atrasti arba prisiminti užmirštas veiklas, geriau suprasti save.
Kas gali pasakyti, kad gal jau perdozuoju technologijų?
Iki šiol atlikti tyrimai rodo, jog neigiamos pasekmės atsiranda nereikšmingoms veikloms prie ekrano praleidžiant 4 val. ir daugiau. Geras rodiklis yra ir artimųjų reakcija ar asmeninė savijauta. Probleminio interneto naudojimo bruožų yra daug: nuotaikų pokyčiai, ilgėjantis laikas prie ekrano, kai negali prisijungti – suirzimas, apatija ar nuobodulys ir pagerėjusi nuotaika naršant, perdėtas poreikis naršyti, sumažėjęs susidomėjimas kitomis veiklomis, savo pareigų apleidimas.
Probleminis interneto naudojimas sukelia reikšmingus neigiamus pokyčius žmogaus asmeninėje, šeimyninėje, socialinėje, švietimo, užimtumo ar kitoje svarbioje gyvenimo srityje. Todėl, ypač pandemijos metu, būtinas saikas ir laiko kontrolė naudojantis internetu. Technologijų svarbai tolydžio augant, gyvybiškai svarbu pabrėžti sveikus naudojimosi technologijomis įpročius, juolab, kad lošimų, žaidimų, pornografijos industrijos visame pasaulyje šiuo laikotarpiu gali aktyviai skatinti klientus praleisti kuo daugiau laiko įsitraukiant į šias veiklas.
Dalis žmonių mėgins paaiškinti tokius sveikatai nepalankius naujus įpročius kaip vienintelį būdą susidoroti su nerimą keliančia situacija. Tačiau toks mąstymas gali kelti ilgalaikę grėsmę.
Kaip elgtis?
Emocinei, psichikos ir fizinei sveikatai svarbu – racionalus ekrano laiko dozavimas, savistaba, pasitelkiant technologijas, o prireikus – ir specialistų pagalbą. Vaikų ir jaunimo aspektu, ugdant sveikus technologijų naudojimo įpročius, ypač svarbu interaktyvios veiklos reguliavimas bei suaugusiųjų pavyzdžio svarba.
- Stebėkime save. Pasitikrinkime, kokiai veiklai skiriame daug laiko internete. Sąmoningai sekime, kiek laiko praleidžiame su įrenginiais – telefonu, kompiuteriu, televizija ar vaizdo žaidimų konsole. Žadintuvas ar specialios programėlės padės kontroliuoti internete praleidžiamą laiką, jį riboti.
- Vaikams – būkime pavyzdžiu. Suaugusiems būtina reguliuoti savo elgesį, susijusį su technologijų naudojimu, nes tai – pagalba vaikams mokantis kontroliuoti savo laiką internete.
- Venkime perteklinio naudojimosi. Analoginių technikos prietaisų (pvz., riešo laikrodžiai, žadintuvai) naudojimas vietoje išmaniųjų prietaisų gali padėti užkirsti kelią bereikalingai dažnam naudojimuisi technologijomis.
- Atpažinkime, kam naudojame technologijas. Palaikyti ryšį su kitais (internetu ar telefonu) yra svarbu siekiant sumažinti vienišumo jausmą, ypač fizinio atstumo laikotarpiu. Konferenciniai skambučiai, socialinių tinklų grupės, interaktyvūs žaidimai gali būti naudingi palaikant prasmingus ryšius fizinės distancijos atveju.
- Ieškokime pagalbos, jei jaučiame, kad situacija praranda kontrolę. Sunkiai kontroliuojant interneto naudojimą ar kokią nors veiklą jame (pvz.: potraukį lošti, žaisti, žiūrėti pornografiją), būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Ieškoti pagalbos ankstyvose stadijose gali būti itin efektyvu.
Saikingai naudojantis internetu, neigiamos įtakos psichikos sveikatai žmogus pajusti neturėtų, atvirkščiai – tai iš tiesų gali padėti išgyventi sudėtingą laikotarpį, tačiau daliai žmonių tai gali sukelti ilgalaikes priklausomybes, prisidėti prie probleminio interneto naudojimo įpročių vystymosi.
Visuomenės sveikatos specialistės Vilmos Liaugaudaitės komentaras
Apie autorę
Vilma Liaugaudaitė, visuomenės sveikatos specialistė, COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ atstovė Lietuvoje.
Apie „Skaitmeninės etikos centrą“
Viešoji įstaiga „Skaitmeninės etikos centras“ yra pelno nesiekianti, nepriklausoma organizacija, kurios veiklos tikslas – įgalinti kiekvieną interneto vartotoją, o ypač tėvus ir ugdytojus, pasirūpinti savo, vaikų ir jaunimo gerove skaitmeniniame pasaulyje. Organizacija užtikrina patikimos informacijos sklaidą, pateikia sprendimus, patarimus ir įrankius, padedančius čia ir dabar spręsti interneto vartojimo iššūkius, rūpinasi visuomenės edukacija bei siekia vienyti praktikus, mokslininkus, verslą ir skaitmeninėje srityje veikiančias organizacijas. Plačiau: www.e-etika.lt.
