Birželio 14 dieną Vilkaviškyje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo minima Gedulo ir vilties diena, skirta prisiminti ir pagerbti tuos, kuriuos palietė tremtis.
Minėjimas tradiciškai prasidėjo Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje, kur susirinkusieji buvo pakviesti pasimelsti ne tik už pasilikusiuosius Sibiro platybėse, bet ir už tuos, kurie turėjo laimės sugrįžti į tėvynę.
Po pamaldų visi skubėjo prie paminklo, skirto masinių trėmimų aukoms atminti, esančio šalia Vilkaviškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos. Čia aukų atminimas pagerbtas tylos minute, uždegtos žvakelės jau išėjusiems ir niekada negrįžusiems iš Sibiro platybių, padėtos gėlės, skambėjo Vilkaviškio Petro Karužos 406-osios kuopos šaulių skaitomos eilės. Ne vieną minėjime dalyvavusį sujaudino skaudūs prisiminimai, kuriais dalijosi iš tremties sugrįžusių mūsų rajono gyventojų artimieji.
Minėjime dalyvavęs Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka kalbėjo, kad šis skaudus istorinis tarpsnis bei tremtiniai, kurie ištvėrė nežmoniškus išbandymus, tačiau išsaugojo meilę Tėvynei ir žmogiškąsias vertybes, yra tikras tvirtybės, vienybės ir pilietiškumo pavyzdys tiek mums patiems, tiek ateities kartoms.
Po minėjimo buvo lankomi paminklai prie Vilkaviškio geležinkelio stoties bei Vilkaviškio kapinėse. Čia taip pat uždegtos žvakelės, padėta gėlių. Paskutinė Gedulo ir vilties dienos minėjimo dalyvių stotelė buvo Paežerių dvare esanti ledainė, kur buvo pristatyta paroda „Išplėšti iš Tėvynės delnų“.
Vilkaviškio savivaldybės administracijos informacija
