Kaip parodė šiemetinė reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurią Aplinkos ministerijos užsakymu trečią kartą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „RAIT“, arti pusės gyventojų (42 proc.) rūšiuoja visas atliekas, 40 proc. – dalį (2016 m. atitinkamai 43 proc. ir 38 proc.).
Palyginti su praėjusiais metais, gerokai mažiau, tik 12 proc., apklaustųjų nurodė, kad atliekų rūšiavimas jiems nerūpi (2016 m. – 22 proc.). Į klausimą, kodėl nerūšiuoja, net 53 proc. pripažino, kad jiems patogiausia mesti visas atliekas į vieną konteinerį, o 45 proc. atsakė, kad neverta, nes išrūšiuotos atliekos esą vis tiek sumaišomos su komunalinėmis.
Pagrindinė priežastis, kodėl rūšiuoja, pasak 73 proc. apklaustųjų, – galimybė prisidėti prie aplinkos saugojimo. 47 proc. pagrindine paskata nurodė siekį mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, o 34 proc. – išrūšiuotas atliekas panaudoti kaip žaliavų ir energijos šaltinį. Ketvirtis respondentų dalyvavo socialinėse akcijose, susijusiose su atliekų prevencija ar tvarkymu. Kaip ir kasmet, populiariausia iš jų – „Darom“.
Dauguma apklausos dalyvių (85 proc.) teigiamai vertina, kad daugėja atliekų rūšiavimo konteinerių. 89 proc. nurodė, kad šalia jų namų yra visi trys ar bent vienas konteineris. Jų šalia namų pasigedo kas dešimtas gyventojas, o pernai tokių buvo 18 proc.
Apie atliekų rūšiavimą 49 proc. apklaustųjų sužino iš interneto, 33 proc. – iš radijo, o pagrindiniu šaltiniu (76 proc.) išlieka televizija. Tokios informacijos pakanka 75 proc. respondentų. Žiniasklaidos dėmesį atliekų tvarkymui teigiamai vertina net 81 proc.
Norint skatinti rūšiuoti atliekas, reikia, kaip mano 57 proc. apklaustųjų, skleisti daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimo naudą. 53 proc. respondentų apsispręsti padėtų daugiau konteinerių.
Aplinkos apsaugos ministerijos informacija
