Savaitgalį Tauragės rajone, netoli Lauksargių, daugybė žmonių susibūrė prie aukšta siena aptvertos šunų daugyklos. Į vietą nuvykusi veterinarijos gydytoja Ligita Baracevičiūtė papasakojo, ką išvydo. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis karštasis taškas. Šiuo metu Lietuvoje – jų daugybė.
Į teritoriją įėjo tik sulaukusi pastiprinimo
„Su manimi apie 7 valandą vakaro susisiekė VšĮ „Būk mano draugas“ atstovė ir paprašė pagalbos. Ji pasakė, kad savaitgalį nesusisiekia su Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriais, yra atvykusi policija ir jiems yra reikalingas veterinaras, kad galėtų įvertinti gyvūnų būklę ir turėtų mikroschemų skaitytuvą, kad būtų nustatyta, ar nėra vogtų gyvūnų“, – sakė ten apsilankiusi gydytoja. „Aš sutikau, nes jau buvau girdėjusi apie Kretingos atvejį, o mane patikino, kad Tauragės rajone situacija panaši. Nuvykus į nurodytą sodybą, ten nebebuvo policijos pareigūnų, bet buvo susirinkę daug jaunimo. Sodybą juosė aukšta tvora, tik per langus galėjome pamatyti tvarte laikomus šunis, daug šunų lakstė lauke“, – prisimena pašnekovė.
„Supratau, kad man vienai nieko nepavyks padaryti, neturiu jokios teisės patekti į patalpas. Savininkų nebuvo, niekas neįsileido. Tada susisiekiau su Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausia gydytoja-inspektore, kuri, nors ir šventusi dukters gimtadienį, sutiko atvyti į vietą. Jai atvykus, supratome, kad nieko nepadarysime, reikalingas seniūnas. Išsikvietėme kaimo seniūnijos seniūną, ir skambinome policijos pareigūnams, jie atvyko ne taip greitai“, – sako L. Baracevičiūtė. Anot pašnekovės, atvykus pareigūnams, prisistatė ir sodybos savininkas. Su juo specialistai pateko į teritoriją.
Gyvūnai laikyti žiauriomis antisanitarinėmis sąlygomis
„Kieme esančiame dideliame aptvare lakstė 5 labradorai, pakankamai įmitę, normalūs, turėjo daug vietos lakstyti, buvo linksmi, draugiški, neišsigandę. Jie turėjo pastogę, tik grindys buvo iš lentų, todėl privertėme savininką pakloti šiaudų. Valgyti ir vandens jie turėjo. Su tais šunimis, kurie buvo lauke, viskas buvo gerai“, – įvardina veterinarijos gydytoja. „Savininkui atidarius tvarto duris, iškart pajautėme amoniako kvapą, buvo sunku kvėpuoti, nebuvo jokios ventiliacijos. Suprantu, kad gyvūnų gyvenama patalpa negali kvepėti rožėmis, bet ten tikrai laikėsi neįmanomas tvaikas“, – prisimena specialistė.
Moteris teigia, kad pirmame aptvare buvo du labradorai, kuriems nebuvo padėta jokio pakloto, gulima ant sausos vietos. Šalia mėtėsi dvi žiurkių gaišenos, maisto jie turėjo, bet vandens dubenėlis buvo tuščias. „Kitoje patalpoje buvo daug aptvarų. Betoninės grindys, priterštos išmatomis, šlapimu, šlapimo balos, jokio guolio gyvūnai neturėjo, jokių žaislų. Žmonių nebijojo, nesukūdę, neatrodė, kad nusigandę. Tačiau jie laikomi žiauriomis antisanitarinėmis sąlygomis – net šunų tarpupirščiai pilni išmatų, patalpoje tvyrantis dvokas“, – pasakoja L. Baracevičiūtė.
„Nuskenavus mikroschemas paaiškėjo, kad trys šunys buvo ženklinti. Paprašius pateikti gyvūnų pasus, savininkas jų nepateikė. Susirinkusiųjų specialistų išvada buvo tokia: šie gyvūnai, kurie buvo laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, buvo išgabenti laikinai globai į VšĮ „Būk mano draugas“. Savininkas turėtų iššveisti, sutvarkyti patalpas ir įrodyti, kad gali sukurti geras sąlygas šunų priežiūrai“, – sako veterinarijos gydytoja.
Priekaištai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
„Deja, nelegalios šunų veisyklos buvo tiksinti bomba ir sprogo dėl to, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip tokią veiklą kontroliuojanti institucija, dešimtmečius ignoruoja tokios veiklos buvimą, ignoruoja mūsų pranešimus“, – teigia Brigita Kymantaitė, gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.
„Pirmąjį pranešimą mes esame pateikę dar 2013-aisiais metais. Pranešėme apie vietą, į kurią yra persikėlę tam tikri asmenys, šiuo metu veikiantys Kretingoje. Mes pranešėme apie 20 gyvūnų, buvo atliktas patikrinimas, tačiau ta vieta nebuvo kontroliuojama kaip ir daugelis kitų vietų, apie kurias mes pranešame. Tarnyba tiesiog nuvyksta, patikrina, bet vietoje to, kad inspektoriai bandytų sustabdyti nelegalią veiklą, jie bando ją įteisinti“, – teigė pašnekovė.
„Vienas paskutiniųjų atvejų – Tauragėje aptikta daugykla, kurios tvartuose buvo rasti prancūzų buldogai ir kitos populiarios veislės gyvūnai. Ten buvo atrasti 18 šunyčių ir vietoje to, kad veisėjai būtų taikoma atitinkama atsakomybė, jai buvo leidžiama šuniukus parduoti, o veikla buvo įteisinta“, – prisimena B. Kymantaitė.
Specialistė paaiškina, kuo skiriasi žodžiai veisykla ir daugykla: „Žodį daugykla mes vartojame tikslingai. Štai veisimas tam tikros veislės šunų yra tam tikros išvaizdos, genetikos ir visų kitų biologinių savybių propagavimas. Kai mes kalbame apie dauginimą, tai galvoje turime dauginimą verslo tikslais. Pabrėžiu – dauginimas ne veislinių šunų, o tik panašių į tam tikrą veislę mišrūnų. Vartotojui yra bandoma prastumti į tam tikrą veislę panašų gyvūną.“
Gyvūnai kenčia ir kituose miestuose
Šunų daugyklų išaiškinimas pradžią įgavo rugsėjo 3 dieną, ketvirtadienį, kai Kretingos rajone dingo Vakarų Škotijos terjerų veislės šuo. Jis buvo rastas Slyvų gatvėje esančiame pastate uždarytas į narvą. Tačiau įkalintas buvo ne tik šis dingęs šuo – kalėjo dar apie 18 veislinių šunų. Kiek vėliau pranešta ir apie šunų daugyklą Tauragėje, netoli Lauksargių.
Siaubingomis sąlygomis gyvūnai laikomi ir Širvintose, Pergalės gatvėje, esančioje daugykloje. Apie žiauriomis sąlygomis laikomus gyvūnus buvo pranešta ir iš Kėdainių bei Marijampolės rajonų. Taip pat gauta žinių iš Raseinių, Biržų, Šiaulių, Prienų rajonų.
Julija Mackevičiūtė
