Karteliniai susitarimai – vieni pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, tiesiogiai darantys žalą vartotojams, nes didina kainas, mažina pasirinkimą bei kokybę ir stabdo inovacijas.
Nors tokie susitarimai dažniausiai sudaromi slapta, juos gali atpažinti kai kurie asmenys, ypač įmonių darbuotojai, tik ne visi ryžtasi apie tai pranešti. Kiek visuomenė žino apie kartelius ir ar yra pasirengusi informuoti atsakingą instituciją – aiškėja iš Konkurencijos tarybos užsakymu atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 1 019 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Kodėl svarbu kalbėti apie kartelinius susitarimus?
Viešojoje erdvėje dažnai girdėti svarstymų apie kartelinius susitarimus, ypač analizuojant kainų augimo priežastis. Tačiau ar žmonės tikrai geba atpažinti galimą konkurencijos teisės pažeidimą, pavyzdžiui, savo darbo aplinkoje, ir ar pakanka motyvacijos elgtis pilietiškai – apie tai pranešti?
„Šis tyrimas padeda geriau suprasti visuomenės požiūrį ir rodo, kad būtina ne tik gilinti žinias apie konkurenciją ribojančius įmonių susitarimus, bet ir aiškiai parodyti, jog su jais susidūrę asmenys gali saugiai apie tai pranešti. Tai sudarytų geresnes sąlygas Konkurencijos tarybai identifikuoti, ištirti tokius pažeidimus ir užkirsti jiems kelią“, – sako Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.
Beveik pusė apklaustųjų atpažintų kartelį
Remiantis tyrimo duomenimis, 45 proc. apklaustųjų mano galintys atpažinti kartelinį susitarimą, iš jų 5 proc. su tokiais atvejais buvo susidūrę. Tuo tarpu 33 proc. respondentų pripažino, kad tokio susitarimo atpažinti nesugebėtų, o 22 proc. nurodė nežinantys, kas yra kartelinis susitarimas.
Apie kartelinius susitarimus dažniau nežino moterys ir jauniausi tyrimo dalyviai, kurių amžius yra 18–25 metai. Net 42 proc. pastarųjų nežino, kas yra kartelinis susitarimas.
Kasmet – bent keli nustatyti pažeidimai
Konkurencijos taryba kasmet nustato bent kelis įmonių susitarimus dėl kainų. Pavyzdžiui, 2024 m. buvo nustatyta, kad kainas tarpusavyje derino nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios, taip pat maisto papildus ir šilumos siurblius parduodančios įmonės.
„Bet kiek tokių susitarimų iš tiesų egzistuoja rinkoje, pasakyti sunku – tai pažeidimai, kuriuos dažniausiai siekiama kruopščiai slėpti. Kai kurių mokslininkų vertinimu, ES nustatoma tik apie 10–20 proc. visų kartelių. Todėl jei bent dalis iš tų 5 proc. apklaustųjų, kurie teigia žinantys apie galimus konkurencijos pažeidimus, pasidalytų turima informacija, nustatymo mastas galėtų reikšmingai išaugti, – komentuoja Konkurencijos tarybos pirmininkė J. Ivanauskienė. – Vis dėlto tai nereiškia, kad karteliai yra plačiai paplitę visame versle. Neabejoju, kad didžioji dalis Lietuvos įmonių veikia sąžiningai ir stengiasi pasiūlyti vartotojams geriausias įmanomas prekių ar paslaugų sąlygas.“
Ne visus požymius atpažinti paprasta
Iš respondentų, žinančių, kas yra kartelinis susitarimas, 66 proc. nurodė, kad aiškiausias draudžiamų susitarimų požymis – konkurentų apsitarimas, kokias prekių ar paslaugų kainas taikys tam tikru laikotarpiu. 54 proc. apklaustųjų pažymėjo ir įmonių susitarimus dėl rinkos pasidalijimo ar gamybos apimčių, 48 proc. – komercinės informacijos apsikeitimą, o kolegų ar vadovų dalyvavimą neoficialiuose susitikimuose su konkurentais – 44 proc. Pastaruosius požymius minėjo aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad visuomenei mažiausiai įtarimų keltų atvejai, jeigu įmonės savo pasiūlymus viešuosiuose konkursuose atsiimtų be aiškios priežasties – tai pažymėjo 34 proc. respondentų. Dar mažiau, tik 26 proc. respondentų, suabejotų darbe girdimais pasisakymais apie nesivaržymą dėl klientų su konkurentais.
Ar žmonės linkę pranešti, ir kaip tai padaryti?
Konkurencijos tarybos inicijuotas tyrimas atskleidė, kad kas trečias apklaustasis, pastebėjęs kartelinį susitarimą, apie jį praneštų, bet iš jų tik 7 proc. žino, kaip tai padaryti. 34 proc. nurodo, kad svarstytų, ar apie kartelinį susitarimą reikėtų pranešti, o 11 proc., pastebėję tokį atvejį, atsakingai institucijai nepraneštų. 23 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Pastebėjus galimą kartelinį susitarimą, svarbu apie tai pranešti Konkurencijos tarybai – anonimiškai, saugiai ir patogiai, naudojantis specialia pranešimų sistema svetainėje kt.gov.lt.
„Kilus abejonių, visada galima konsultuotis su institucijos ekspertais. Visuomenės, ypač tiesiogiai savo darbe su tuo susiduriančių žmonių, pranešimai gali padėti atskleisti sunkiai aptinkamus pažeidimus ir apsaugoti sąžiningą konkurenciją, nuo kurios tiesiogiai priklauso kainos, prekių ir paslaugų pasirinkimas ir inovacijos“, – pažymi J. Ivanauskienė.
Motyvacija pranešti apie tokius nesąžiningus susitarimus, kaip parodė tyrimas, taip pat yra svarbus aspektas. 51 proc. respondentų nurodė, kad juos motyvuoja faktas, jog dėl kartelinių susitarimų keičiasi prekių ir paslaugų kainos. 23 proc. motyvuotų piniginė paskata, tokia pat dalis respondentų jaustų pilietinę pareigą pranešti apie nesąžiningus verslo atstovus – tą daugiausia pažymėjo jaunesni, aukščiausio išsimokslinimo tyrimo dalyviai ir didmiesčių gyventojai. 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbi sąžininga konkurencija rinkoje, nes patys yra verslininkai.
Pranešimų nauda ir saugumo garantijos
Net 38 proc. apklausos dalyvių tiki, kad pranešimai apie kartelinius susitarimus galėtų sumažinti prekių ir paslaugų kainas, 27 proc. mano, jog įtakos kainoms tai neturėtų, bet jiems svarbu, kad verslas veiktų sąžiningai, o 22 proc. nemano, kad kainos sumažėtų.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad dėl kartelinių susitarimų prekių ar paslaugų kainos didėja mažiausiai 10 proc. Ir tai, kaip teigia Konkurencijos tarybos pirmininkė, yra labai nuosaikus vertinimas, nes yra ir tyrimų, rodančių, kad realiai padidėjimas gali būti ir gerokai didesnis – net ir 20 ar 30 proc.
„Todėl džiugu, kad ir didelė dalis apklausos dalyvių supranta, jog nustačius ir nutraukus daugiau kartelinių susitarimų, prekių ir paslaugų kainos galėtų būti mažesnės“, – sako J. Ivanauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad apklausa patvirtina ir tinkamos pranešėjų apsaugos svarbą, kuriai Konkurencijos taryba skiria ypač daug dėmesio. „Visi pranešimai gali būti teikiami anonimiškai, o asmens duomenys, jei jie nurodomi, yra saugomi ir neatskleidžiami. Anonimiškumą padeda užtikrinti ne tik taikomos techninės priemonės (atskiras anoniminis kanalas, griežtai ribotas su gauta informacija dirbančių asmenų skaičius), bet ir didelė ekspertų patirtis dirbant su karteliniais susitarimais. Be to, pranešėjams yra galimybė gauti ir piniginę išmoką, siekiančią iki 100 tūkst. eurų“, – paaiškina J. Ivanauskienė.
Didesnis visuomenės informuotumas gali tapti svarbiu įrankiu kovojant su nesąžininga konkurencija – tą patvirtina ir minėtas nuomonės tyrimas.
Su nuomonės tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.
