Daugiau nei mėnesį šalis gyvena ir dar artimiausiu metu gyvens karantino režimu. VSAT, kaip ir daugelyje kitų institucijų, nuotoliniu būdu galintys dirbti darbuotojai skatinami likti namuose. Vieniems toks darbo pobūdis – patogumas ir malonumas, tačiau kitiems jis gali kelti rimtų iššūkių. Su VSAT Personalo valdybos Psichologų skyriaus vyriausiąja specialiste Karolina Puzinaite kalbamės apie tai, kodėl svarbu išlaikyti darbinį ritmą dirbant namuose, kaip tai suderinti su šeima ir ką turėtų daryti vadovai, siekdami padėti savo pavaldiniams.
– Ar yra svarbu išlaikyti savo darbo ritmą bei įpročius dirbant namuose ir kaip tai padaryti?
– Jei dirbate iš namų, labai svarbu skirti laiko trims sritims: pasiekimams (darbui), mėgstamai veiklai ir bendravimui. Jei vyrauja tik viena sritis, pvz., tik darbas, nenustebkite, kad kyla problemos ar jaučiatės prastai. Nesvarbu, kad būnate namuose, kas galbūt daugeliui asocijuojasi su poilsiu, turite taip pat skirti laiko mėgstamai veiklai, bendravimui. Pageidautina, kad visos trys sritys būtų išreikštos vienodai ir aiškiai atskirtos. Jokiu būdu neturėtų įsivyrauti chaosas: tokiu atveju jausime daug nerimo, įtampos ir darbo rezultatai bus prasti arba jų visai nebus.
Tikriausiai bene rimčiausia rutinos nebuvimo pasekmė – profesinis perdegimas, t. y. visiškas fizinis ir emocinis išsekimas. Tai situacija, kai žmogus kaip darbuotojas yra lygus nuliui. Jei ne tai, tuomet gali atsirasti sveikatos problemų, nemiga, konfliktų su artimaisiais ar kolegomis, piktnaudžiavimo alkoholiu, suprastėti tarpasmeniniai santykiai.
– Dažnai gyvename ne tik su kitais žmonėmis, šeimos nariais ar draugais, bet ir dirbame skirtingus darbus. Kaip sugebėti įsirengti „biurus“ namuose?
– Šiuo laikotarpiu ypač svarbu kūrybiškai prisitaikyti, rasti būdų, kurie veikia ir padeda visai šeimai susitarti, rutinizuoti kasdienybę, įsirengti darbo, mokymosi vietas. Labai svarbu pagarba kiekvieno šeimos nario asmeninei erdvei – bendru sutarimu visi turi teisę ir galimybę ją turėti. Ieškant tinkamiausios darbui vietos namuose patarčiau nebijoti priimti netradicinius sprendimus, keisti ar perplanuoti erdvę, kad visiems būtų geriausios galimybės susikaupti. Tik kalbėdamiesi, diskutuodami, galbūt netgi neišvengdami konfliktų rasime sau ir savo šeimos nariams patogiausią darbo ar mokymosi erdvę.
– Vaikai ir darbas namuose – kaip tai suderinti?
– Suderinti galima tuomet, kai yra tam tikri susitarimai ir taisyklės. Visos taisyklės šeimoje turi būti vienodos visiems šeimos nariams, tik tada jos veiks. Jei vaikai aiškiai žino, kada mama ar tėtis dirba, o kada yra šeimos laikas, jiems bus lengviau prisitaikyti. Vaikams yra svarbus aiškumas ir struktūra. Jeigu gerbiame savo vaiko erdvę, jis turi savo užimtumo laiką, to paties galime tikėtis ir iš vaiko. Atsižvelgiant į vaiko amžių būtina aptarti tokius aspektus kaip privatumas, darbo laikas, kad vaikas žinotų, jog reikia pasibelsti prieš įeinant į kambarį, kuriame dirbama, netrukdyti konkrečiu laiku ir t.t. Tai neturėtų trikdyti, tai skatina surasti balansą tarp tėvų ir vaikų, susikurti naują rutiną ir padeda dirbti namuose.
– Gal turite patarimų vadovams, kokiomis priemonėmis ir kaip derėtų palaikyti ryšį su namuose dirbančiais pavaldiniais?
– Šiomis dienomis labai noriai išnaudojame technologijas, galbūt netgi pirmą kartą tenka vesti susirinkimą ar pokalbį nuotoliniu būdu, spręsti įvairius darbinius klausimus. Tinkamos įvairios priemonės. Vieni darbuotojai labiau mėgsta bendrauti elektroniniais laiškais, kiti – telefonu, dar kiti – vaizdo pokalbiu. Tai priklauso nuo mūsų asmeninių savybių, informacijos priėmimo tipo ir t. t.
Vienareikšmiškai galima teigti, jog „gyvo“ santykio neatstos virtualus bendravimas, bet turime prisitaikyti ir ieškoti geriausių bei efektyviausių komunikavimo kanalų su savo darbuotojais. Kalbant apie virtualų bendravimą, rekomenduojama naudotis vaizdo pokalbiu, nes akių kontaktas labai svarbus. Teigiama, jog bet koks mūsų kontaktas prasideda nuo akių kontakto, tai kuria ir palaiko santykį, padeda bendravimui ir bendradarbiavimui.
– Darbų planavimas – kaip žvelgti į ateitį, kai neaišku, kokia ji?
– Žmogui yra labai svarbus stabilumas ir aiškumas. Daugelis patiria didelį nerimą, stresą, galbūt netgi paniką būdami dabartinėje situacijoje. Stabilumo ieškojimas yra labai žmogiška pozicija, susiformavusi evoliuciškai, padedanti mums išlikti šiame pasaulyje. Taigi, jeigu jūs taip jaučiatės, tai yra labai žmogiška ir suprantama. Jūs tokie ne vieni. Svarbu, kad tai netaptų nuolatine būsena. Bet kokia krizinė situacija, šiuo atveju – pandemija, kaip ir turi savo pradžią, taip ir turi pabaigą.
Kiekvieną krizę išgyvenęs žmogus psichologiškai tampa brandesnis. Priimdami ir įsisąmonindami dabartinę situaciją, turime šiek tiek galvoti apie ateitį, planuoti darbus, nes gyvenimas nesustojo, jis tik pasikeitė.
Labai patariu remtis patikimais informacijos šaltiniais, kuo daugiau bendrauti su pozityviais žmonėmis, susikurti naują rutiną, esant poreikiui kreiptis į tarnybos psichologus, kurie pasirengę skirti laiko pokalbiui, bei saugoti savo ir savo artimųjų sveikatą, laikytis medikų rekomendacijų.
Kalbėjosi VSAT Prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Liūnė Naujikaitė
