Šios savaitės apžvalgą Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius paskyrė Vyriausybės pirmosioms 100 darbo dienų, kurių darbotvarkėje didžiausią dalį užėmė COVID-19 pandemijos valdymas.
Parlamentarai priminė, jog šiai Vyriausybei pradėjus darbą naujų susirgimų COVID-19 skaičius per dieną buvo 3067, šiandien – 552. Tai rodo, kad padėtis dar nėra tokia gera, kaip norėtųsi, tačiau skaičius jau šešis kartus mažesnis, nei „paveldėtas“, kai katastrofiškai augo susirgusiųjų skaičius, buvo užimta 99,5 proc. ligoninių lovų. Naujausiais duomenimis, Lietuva pirmauja tarp ES narių pagal vakcinuotų žmonių skaičių. Skiepijimo tempai galėtų būti ir didesni, jei būtų didesni vakcinų kiekiai.
„Pirmosios 100 Vyriausybės dienų praėjo bandant įveikti pandemiją, tai ypač sunkus laikas. Trečią kartą per trisdešimt metų TS-LKD premjeras ir atstovai yra Vyriausybėje, ir trečią kartą išgyvename krizę. Ankstesnės krizės buvo finansinės, ekonominės, ši – susijusi su pačiu jautriausiu dalyku – žmonių sveikata. Gausu informacijos ir dezinformacijos,“ – teigė R. Juknevičienė.
Sveikindamas Vyriausybę su 100 darbo dienų darbo proga, A. Kubilius prisiminė savo darbo pradžią, kai buvo „išluoti“ aruodai ir paliktos skolos, o šimtadienio proga paaiškėjo, jog BVP bus minus 15 proc.
„Tu matai artėjantį žemės drebėjimą, uraganą ir cunamį,“ – sakė buvęs premjeras. Jo vadovaujamai Vyriausybei buvo palikta nevaldoma finansinė krizė ir išlaidavimo pasekmės. Galima tik numanyti, kaip sudėtinga Vyriausybei yra dabar.
„Lyginant su duomenimis, kurie yra kitose valstybėse ir kokie buvo gruodžio pradžioje, lyginant vakcinacijos tempus ir tai, koks „gaisras“ kyla kaimyninėse valstybėse, kur atsirita 3 ar 4 banga, tai yra stebėtinai geri rezultatai. Galiu nesustodamas tik girti Vyriausybę ir Premjerę bei sveikatos apsaugos ministrą dėl tokiomis sąlygomis valdomos krizės“, – sakė EP narys.
Suprantama, kad metus besitęsianti pandemija išvargino žmones – kaukės, nuotolinis darbas ar net negalėjimas dirbti, tad natūraliomis tampa pykčio nuotaikos, kurių yra daugiau nei normaliomis gyvenimo aplinkybėmis. Dar labiau tenka apgailestauti, jog kai kas tomis pykčio nuotaikomis bando naudotis, kai padorumas reikalautų pripažinti buvusios Vyriausybės nepadarytus darbus. Tad norėtųsi opozicijos pagalbos, ypač, kai taip gausu sutrikusių žmonių.
Diskutuota ir apie tai, kodėl nekeliamas atsakomybės klausimas dėl paveldėtos situacijos, nors oponentai visuomet elgėsi priešingai. R. Juknevičienė pabrėžė, kad „mūsų politinė jėga eidama į rinkimus pabrėžė, jog neužsiiminės politine archeologija ir tyrinėjimais, nes tai labai būdinga į rytus nuo mūsų esančioms valstybėms“ bei išreiškė palaikymą I. Šimonytės ir G. Landsbergio laikysenai.
Vėliau pašnekovai aptarė „AstraZeneca“ vakcinų saugumo klausimą (įrašo metu dar nebuvo atsakymo iš EMA (Europos medicinos agentūros), kad minėta vakcina yra saugi) bei daug emocijų sukėlusį sprendimą laikinai stabdyti vakcinavimą šia vakcina.
„Ministrui A. Dulkiui kilo kritikos banga iš Prezidento ir S. Skvernelio. Čia vėl iškyla elementaraus opozicijos padorumo klausimas. Juk sveikatos ministras šį sprendimą padarė gavęs rekomendaciją iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT), kuri rekomendavo laikinai sustabdyti „AstraZeneca“ naudojimą. O jei ministras nebūtų sureagavęs? Jis būtų apkaltintas rizikuojantis žmonių gyvybėmis. Tad kritikų reikia paklausti, ką jie būtų darę būdami ministro vietoje ir gavę tokią VVKT rekomendaciją? Aš būčiau padaręs tą patį“, – pabrėžė A. Kubilius.
Pasak R. Juknevičienės, sprendžiant pasitikėjimo vakcinomis krizę savo autoritetu galėtų prisidėti Lietuvos Prezidentas, pasiskiepydamas „AstraZeneca“ vakcina. O A. Kubiliaus pasiteiravus, ar šis skiepytųsi būtent šia vakcina, atsakė: „Tik duokite. Aš nematau didelio skirtumo. Aš pasitikiu ir vaistų gamintojais, ir priežiūros institucijomis.“
A. Kubilius prisiminė kaimyninės šalies Prezidentės elgesį: „Man įsiminė Estijos Prezidentės veiksmas, kai maždaug prieš metus ji 10 dienų persikėlė gyventi ir dirbti į problemišką Narvos regioną, taip parodydama, kad rūpi to regiono žmonės, jų likimas, integracija, noras įsigilinti į jų problemas (tai rusakalbis pasienio regionas). Dabar, kai mes turime problemų su vakcinacija, ypač šiuose rajonuose, kaip Šalčininkai, Visaginas, būtų reikšmingas žingsnis, jei Prezidentas ne tik apsilankytų ten valandai, bet ir persikeltų kokia savaitei pagyventi. Tada matyčiau tikrą lyderystę.“
R. Juknevičienė pabrėžė, jog tai būtų labai svarbu ir dėl dezinformacijos, nes šie rajonai labiausiai jos paveikti dėl rusiškų televizijos kanalų įtakos.
Baigdami pokalbį EP nariai Vyriausybei palinkėjo ištvermės ir sėkmės. „Pakyla nuo dugno budintys dezinformacijos klasteriai, grupės ir, kas liūdniausia, kad šios budinčios dezinformacijos grupės labai primena tai, ką kalba Kremlius savo informacinėse žinutėse, – pabrėžė R. Juknevičienė. – Kaip sako popiežius Jonas Paulius II, nebijokime. Kviečiu nebijoti. Nebūtinai tie, kurie garsiai šaukia yra labiausiai remiami ir jų reikia bijoti. Drąsiai pirmyn“.
„Minint Vyriausybės šimtadienį sakau paprastai ačiū už tai, ką darote, dirbate labai neblogai, matome rezultatus, laikome suspaudę kumščius ir linkime sėkmės. Mano įsitikinimu, tokių kaip mes, kuriems tikrai norisi paremti ir pasidžiaugti jūsų darbais, Lietuvoje yra dauguma. Per šituos didelius darbus, rūpesčius ir vargus nepamirškite ir nusišypsoti. Viskas bus gerai. Sėkmės!“ – palinkėjo A. Kubilius.
Europos Parlamento narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Užsakymo Nr.: SG-20-80
