Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo keisti valstybės maisto produktų rezervo tvarką, kad ji būtų efektyvesnė ir atitiktų šių dienų poreikius. Šiandien Valstybės rezervo įstatymo pataisos teikiamos Seimui.
Šiuo metu turimas žemės ūkio bei maisto produktų valstybės rezervas, kuris būtų panaudotas įvykus ekstremaliajai situacijai, neužtikrintų gyventojų aprūpinimo visaverčiais maisto produktais. Dėl to siūloma keisti rezervo tvarką.
„Fizinis valstybės rezervo formavimas maisto produktais, kai pati valstybė jų įsigyja ir saugo, yra neefektyvus. Sunkiai realizuojamų ir neilgos trukmės produktų saugojimo jau buvo atsisakyta prieš dešimtmetį.
Dabar siūlome rezervą saugoti rezervavimo sutartimis. Tai reiškia, kad tiekėjams mokėtume už maisto produktų saugojimą tam tikrą laiką, o produktų įsigytume tik atsiradus realiam poreikiui.
Kartu prioritetas galėtų būti teikiamas lietuviškiems produktams ir Lietuvos perdirbėjams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Kaip veiktų maisto rezervo sistema?
Iki šiol valstybės rezervui žemės ūkio produktai bei maisto prekės valstybės lėšomis perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir saugomi valstybei priklausančiose įmonėse.
Siūloma Valstybės rezervo įstatyme įtvirtinti naują sąvoką – rezervavimo sutartis.
Paslaugos teikėjas, sudaręs rezervavimo sutartį su ŽŪM, turės užtikrinti, jog gyventojams į ministerijos nurodytas vietas Lietuvoje sutarti produktai būtų pristatyti per 48 valandas, priėmus sprendimą įsigyti maisto produktų.
Taip pat turės būti sudaryta galimybė ŽŪM įgaliotiems asmenims kartą per metus patikrinti, ar pardavėjas laikosi įsipareigojimų dėl produktų rezervavimo.
Produktai turėtų būti saugomi Lietuvoje ir jų galiojimo terminas, likęs po produktų pristatymo, būtų ne trumpesnis negu 60 dienų.
Planuojama rezervavimo sutartis sudaryti trejų metų laikotarpiui. Kas mėnesį tiekėjui būtų mokamas rezervavimo mokestis už maisto produktų saugojimą ir sandėliavimą. Produktai būtų įsigyjami ir pristatomi į nurodytą vietą tik esant poreikiui, ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.
Kas sudarytų rezervo maisto produktų krepšelį?
Maisto produktų krepšelį galėtų sudaryti įvairūs produktai: geriamas vanduo, angliavandenių (pvz., makaronai, kruopos), baltymų (pvz., mėsos, žuvies konservai) ir riebalų ( pvz., aliejus) šaltiniai, daržovių konservai ar ankštinės daržovės, druska, cukrus.
Produktai turi būti saugūs, nekenksmingi sveikatai ir aplinkai bei tikti ilgalaikiam saugojimui. Jų sąrašas derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos.
„Siūlome efektyvų ir ekonomiškai pagrįstą rezervo formavimą – reikalingų produktų rezervavimą. Tokiu būdu maisto produktų saugojimą paslaugų teikėjai įtraukia į savo logistikos grandines. Šie produktai yra kasdienėje apyvartoje, bet kartu užtikrinama, kad Lietuvoje būtų nuolat saugomas tam tikras jų kiekis, kurio gali prireikti ekstremalios situacijos metu“, – paaiškina žemės ūkio ministras.
Šias įstatymo pataisas dar svarstys Seimas.
LR ŽŪM inf.