Turbūt tekę matyti kaminų išmetamuosius dūmus, keliaujančius lyg magistraliniu keliu. Tokį reiškinį nulemia inversija. Inversija yra oro temperatūros didėjimas tam tikrame atmosferos sluoksnyje didėjant aukščiui. Įprastai, nuo žemės kylant aukštyn, oras vėsta, tačiau inversijos atveju vėsiau būna prie žemės nei aukščiau. Tam tikrame aukštyje temperatūra grįžta į savo vėžes ir ima kristi.
Toks „temperatūros kilimo“ sluoksnis dažnai susiformuoja visais metų laikais, tačiau būtent žiemos metu stipriai atšalus paklotiniam paviršiui inversija gali susiformuoti arčiau paviršiaus. Kuo stipresnis anticiklonas ir paviršius labiau atšąla (ypač nakties metu), tuo inversija gali būti stipresnė ir arčiau paviršiaus. Vasarą ši temperatūros pokyčio riba dažniausiai gali susidaryti aukščiau, o žiemą – žemiau. Toks netipiškas temperatūros pasiskirstymas priežeminiame sluoksnyje dažnai nulemia rūko susidarymą.
Žiemos metu tarša siejama su inversija. Visų pirma, stipriau atšalus orams, suintensyvėja kūrenimas, todėl išmetamųjų dūmų padaugėja. Antra – inversija susidaro esant anticikloninei cirkuliacijai, kuri pasižymi silpnu vėju, todėl teršalai prasčiau išmaišomi. Trečia – šaltas oras, būdamas tankesnis ir sunkesnis, virš inversijos sluoksnio tarsi prispaudžia šiltesnį, esantį žemiau, todėl inversija neleidžia teršalams kilti aukščiau ir jie lyg „uždaromi“ priežemio sluoksnyje – atsimuša tarsi į dangtį ir keliauja ne aukštyn, o sklinda palei inversijos ribą. Na, ir ketvirta, kai kur inversijos riba gali pažemėti ir pasiekti gyvenamųjų namų langus, todėl „magistrale“ keliaujantys koncentruoti teršalai gali pakenkti žmonių sveikatai.
Paprasta akimi gerai matyti susisluoksniavę teršalų sluoksniai nuo aukštesnių vietovių, žiūrint žemyn į miestą. Šiuo metu kaip tik ir yra susidariusi tokia situacija mūsų šalyje, kai ypač užterštumas padidėjęs didžiuosiuose miestuose.
Todėl nepatariama leisti laiką daubose, arti sankryžų ar kitose transporto susitelkimo vietose. Ypač tai aktualu mažiems vaikams ir senesniems žmonėms.
Inversijos sluoksnį „pramuša“ labai stiprus šilumos srautas į viršų (pvz., virš elektrinių ar gamyklų kaminų), o dažniausiai jį išardo sustiprėję vėjai ar iškrentantys krituliai, t. y., priartėjus žemesnio slėgio sūkuriui ir atmosferos frontui. Panašu, kad trečiadienį jau visoje Lietuvoje orus lems iš vakarų priartėjęs ciklonas ir situacija pagerės.
LHMT neatlieka oro kokybės stebėjimų (juos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra), tačiau oro kokybė glaudžiai siejasi ne tik su žmogaus veikla, transporto srautu ir pan., tačiau ir meteorologinėmis sąlygomis, lemiančiomis teršalų sklaidą.
LHMT klimatologės Viktorijos Mačiulytės
LHMT informacija
