Pasak portalo bbc.com, gaišti laiką internete yra neproduktyvu, tačiau ši problema nuolat auga. Visiškai atsijungti nuo interneto net trumpam laikui, gali jums padėti susikurti naujus įpročius.
Kai Deividas Eriksonas (David Erickson) palieka savo namus, Long Byče, Kalifornijoje, kad galėtų keletą dienų praleisti Panamos pietinėje pakrantėje, jis taip pat nenoriai atsisako naudotis savo išmaniuoju telefonu. Toje vietoje neveikia belaidis internetas bei jo telefono paslaugos, todėl nėra galimybės pasitikrinti socialines medijas arba elektroninius laiškus. Jis netgi turi eiti į tam tikrą vietą savo, kad galėtų paskambinti arba priimti skambučius. „Mano telefonas tiesiog tampa laikrodžiu”, – sako Eriksonas, konferencinių skambučių kompanijos įkūrėjas.
Mes žinome, kad gaišti laiką internete yra neproduktyvu. Tačiau daugelis iš mūsų pradeda nerimauti, bandydami atsikratyti šių įpročių.
Pirmas dienas, iš paprastai keturias dienas trunkančių atostogų, jis yra susirūpinęs dėl neveikiančio interneto. Deividas Eriksonas dažnai ieško vietovėje veikiančio interneto, mąsto apie važiavimą į šalimais esantį viešbutį, kad galėtų pasinaudoti lėtu belaidžiu ryšiu ir bando skambinti į savo įmonę, tikėdamasis jog jo telefonas bus ryšio zonoje.
Bet iš pradžių sunku atsitraukti. „Atrodo, kad griūva dangus – išsiskyrimo nerimas yra beprotiškas, – sakė jis. Daugelis iš mūsų norėtų mažiau laiko praleisti naršydami internete, tačiau rodo nerimo ženklus, kai neturi rankose išmaniojo telefono.
Nerimo era
Mes žinome, kad leisti laiką internete yra neproduktyvu. Tačiau ši problema didėja. Pasak 2016 m. „Deloitte” tyrimo, žmonės niekad nebuvo labiau priklausomi nuo savo išmaniųjų telefonų. Šiuo metu aktyvių „Facebook” vartotojų skaičius 1.86 mlrd. (beveik du žmonės iš septynių).
Pasak Pew tyrimo, 24% interneto vartotojų, dabar naudoja „Twitter”, o 29% naudoja „LinkedIn”. Dar svarbiau, „Facebook” pranešė, kad vartotojai praleidžia 50 minučių šioje platformoje kiekvieną dieną.
Tačiau net ir tada, kai mes siekiame didingų tikslų, tokių kaip neįsitraukti į „Facebook” diskusijas darbo metu arba telefonu neblaškyti savo dėmesio prie pietų stalo, daugelis iš mūsų pradeda nerimauti, bandydami atsikratyti šių įpročių.
Atsiskyrimas nuo socialinių tinklų gali sukelti nerimą ir norą vėl skubiai prisijungti prie jų, sako Stefanas Hofmanas (Stefan Hofmann), Psichologijos profesorius, Bostono Universitete ir emocijų tyrimų ekspertas.
Vadinkite tai skaitmeniniu nerimu. Hofmanas perspėja, kad ilgalaikiai, negatyvūs jausmai atsirandantys dėl asmeninio socialinių medijų naudojimo ir nesugebėjimo atsitraukti nuo jų, gali prisidėti prie depresijos. Žmonės yra nusivylę savimi, nes negali visam laikui atsitraukti nuo jų, gali jaustis sugniuždyti.
Kai kurie žmonės tampa nervingi praradę ryšį su savo išmaniaisiais telefonais, nes jie mano, kad turi nuolat stebėti įvykius ar politines naujienas.
Holfmanas priduria, kad kai kurie žmonės tampa nervingi praradę galimybę naudotis savo išmaniųjų telefonų teikiamomis galimybėmis, nes jie jaučiasi priversti stebėti visus įvykius. „Tai nerimo era „, – tikina jis.
Priežastys, kurios rezonuoja
Daugelis iš mūsų norėtų praleisti mažiau laiko internete, tačiau rodo nerimo ženklus, kai yra toli nuo išmaniojo telefono. Pasak mokslininkų iš Vengrijos mokslų akademijos ir Budapešto Lorando Etvešo universiteto, apie trys ketvirtadaliai jaunų žmonių trumpam laikui išsiskyrę su savo išmaniuoju telefonu, patyrė vadinamąjį dislokacinį elgesį, tokį kaip nenustygimą vietoje arba kasymąsi.
,,Nustatyti, kodėl jūs norėtumėte pakeisti savo naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais gali būti veiksmingas būdas kovoti su skaitmeniniu nerimu,” – sako knygų autorė Kristina Kruk (Christina Crook).
Pasikliovimas asmeninėmis vertybėmis, bandant atsikratyti skaitmeninės priklausomybės, yra galinga atgrasymo priemonė. Pavyzdžiui, galite priminti sau, kad mažiau laiko praleisdami socialiniuose tinkluose, daugiau laiko skirsite savo šeimos nariams ar draugams.
Kruk teigia, jog kompromisas gali padėti sumažinti baimes ir nuogąstavimus dėl atsitraukimo nuo skaitmeninių technologijų. „Jei neturite svarios priežasties, jokia valios jėga jums nepadės”, – sako ji. Būti sąžiningiems su savimi, kodėl prisijungiate ir ar tai suteikia jums naudos, gali padėti jums atsijungti.
Yra daug priežasčių, kodėl žmonės nenori, kad būtų atskirti nuo technologijų. Kai kurie baiminasi, kad nesulauks pakvietimų į svarbų įvykį. Kiti ,,užsibūna”, nes turi dalyvauti socialinėse medijose dėl darbo. Būti sąžiningiems su savimi gali būti naudinga, tik supraskite kodėl norite prisijungti, ir kiek naudojimasis internetu iš tikrųjų duoda jums naudos.
Krisas Duganas (Kris Dugan) programinės įrangos kompanijos ,,Betterworks”, generalinis direktorius, Redvude, Kalifornijoje, ankščiau naudojo „Facebook”, kaip atsipalaidavimo priemonę, tarp darbo projektų. Jis sako, kad dabar taip nebedaro. „Tai man buvo atsipalaidavimas arba greita pertrauka „, – sakė jis. Dabar, kai politinių įvykių daugėja, jis jaučiasi ,,išsiblaškęs ir susinervinęs.”
Kai kurie žmonės nenori atsijungti, nes bijo, kad sulauks paskalų iš draugų ar pažįstamų, arba sugadins savo susikurtą socialinį įvaizdį.
Nors jis vis dar susidomėjęs tam tikru turiniu, kurį gali matyti, Duganas pripažįsta, kad socialinės medijos platforma nebepadeda atsipalaiduoti. Tai leidžia lengviau atsijungti nesikankinant. Praėjusį mėnesį Dugano kompanija atliko tyrimą ir nustatė, kad vidutiniškai darbuotojai praleidžia dvi valandas per dieną naršydami politiniuose postuose, o beveik ketvirtadalis praleidžia tris ar daugiau valandų per dieną.
Pradėti detoksikaciją ar ne
Visiškai nustoti naudotis socialinėmis medijomis gali sukelti nerimą, nes nežinosite ką praleidžiate. Kruk, vis dėlto, teigia, kad visiškai nesinaudoti skaitmeninėmis technologijomis – net trumpam laikui, vadinamosios skaitmeninės detoksikacijos metu – gali padėti jums sukurti naujus įpročius ir kontroliuoti savo impulsus.
,,Skaitmeninė detoksikacija iš tikrųjų sumažina nerimą, nes kai parametrai yra tokie aiškūs, tai pašalina visus idividualius pasirinkimus nuo stalo,”sako ji.
Naudoti priemones, skirtas neleisti jums prisijungti prie interneto, ar išdiegti tam tikras programėles iš jūsų telefono, gali padėti valdyti jūsų medijų naudojimą ir sumažinti nerimą keliančius efektus tai darant. Kadangi sunkiausia išvengti priklausomybės gali būti vakarais, Kruk nesinaudoja savo išmaniuoju telefonu nuo 20:00 val. kiekvieną naktį.
Tačiau tai nėra vienintelis sprendimas. Hofmanas, socialinių medijų naudotojams, kurie nori atsikratyti skaitmeninės priklausomybės, rekomenduoja nagrinėti priežastis, dėl kurių jie prisijungia prie interneto, ir nustatyti, nuo kokios rūšies naršymo jie yra priklausomi, kad galėtų kovoti su savo impulsais ateityje. Tai gali būti sudėtinga. Šios platformos gali suvienyti žmones ir kovoti su vienatve, bet žmonės pradeda jausti, kad internete jie bendrauja dirbtiniai, – priduria jis.
Laikytis toliau nuo socialinių medijų visiškai – net trumpiems laiko tarpams, taip vadinamosios, skaitmeninės detoksikacijos metu – gali jums padėti susikurti naujus įpročius ir valdyti savo impulsus.
Dažniausiai socialinės medijos leidžia vartotojams pasijausti, kad jie kažkur priklauso, neturėdami bendrauti ,,akis į akį”.
,,Tai paprasčiausiai yra būdas susijungti su bendraminčiais, jaustis įvertintu”, – sako jis.
Sprendimas galėtų būti rasti būdą, kaip gauti asmeniškesnę sąveika, diskutuojant tomis pačiomis jums rūpimomis temomis, apsvarstant tai internete.
Atleisti sau už nesėkmes gali padėti. Vietoj to, kad kaltintumėte save jog jums trūksta savitvardos, pripažinkite, kad dauguma programų ir socialinės medijos platformų yra skirtos atkreipti jūsų dėmesį, kai nenaršote – pavyzdžiui, ,,Facebook” ir ,,Twitter”, siunčia elektroninius laiškus naudotojams, kurie neprisijungė prie savo paskyros tam tikrą laiką. Galiausiai, suvokti, kad šių įpročių yra sunku, bet įmanoma atsikratyti – gali suteikti jums valios.
„Jums tikrai nepasiseks”, – sako Kruk. „Tačiau, aš visada grįžtu prie tikėjimo, kad [atsijungimas] yra įmanomas.”
Reklama: el. parašas
