Ar žinojote, kad riziką susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) net 10 kartų gali sumažinti pats žmogus? Gydytojų patarimai, kokius organizmo rodiklius stebėti ir kokių pagrindinių gyvensenos taisyklių laikytis – tokie paprasti, kad vangiai besikeičianti mirtingumo nuo ŠKL statistika išties stebina. Gydytojai sako – 4 priemonės iš tiesų padeda kovoti su širdies ligomis, tačiau žmonėms trūksta sąmoningumo, žinių, o kartais ir elementarios meilės sau.
„Žmogus nejaučia nei padidėjusio kraujo spaudimo, nei padidėjusio cholesterolio, ir senėjančios kraujagyslės neskauda, – sako Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė profesorė Jelena Čelutkienė. – Todėl gali būti sunku rasti motyvą ir laiko skirti dėmesio savo sveikatos, o ne ligos, rodikliams ir individualios rizikos mažinimui. Suprantama, kad nesinori galvoti apie tai, kaip rytoj pačiame jėgų žydėjime gali gauti miokardo infarktą arba staiga gali sustoti širdis. Vis dėlto atrandame laiko ir lėšų apdrausti turtą, save ir vaikus nuo nelaimingų atsitikimų, nuo netikėtų išlaidų – vadinasi, natūralus savisaugos instinktas nepradingo, bet reikia laiku jį pažadinti.“
4 žingsniai, sveikesnei širdžiai ir ilgesniam gyvenimui:
- Matuokite arterinį kraujospūdį. Net kas trečias suaugęs žmogus kenčia nuo padidėjusio arterinio kraujo spaudimo, arba kitaip – arterinės hipertenzijos. Normalus sveiko suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg , o padidėjusiu laikomas tuomet, kai viršija 130/80 mmHg. Padidėjimas dažniausiai nėra jaučiamas, bet kartais pasižymi tokiais simptomais kaip galvos skausmas, pasikartojantis kraujavimas iš nosies, skausmas krūtinėje ar širdies plote, dusulys fizinio krūvio metu, koordinacijos sutrikimas. Užfiksavus kraujospūdžio normos perviršį, reikėtų tuoj pat kreiptis į gydytoją, kuris, esant reikalui, išrašys reikiamus vaistus, paskirs gydymą. Hipertenziją svarbu pažaboti, nes ji didina insulto, koronarinės širdies ligos, miokardo infarkto, širdies bei inkstų nepakankamumo riziką.
- Išsitirkite cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio kiekio kraujyje reguliavimas – vienas pagrindinių veiksnių, siekiant užkirsti kelią aterosklerozei. Kraujo riebalų, kurie skirstomi į bendrąjį cholesterolį (BCh), mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (MTL), didelio tankio lipoproteinų cholesterolį (DTL) ir trigliceridus (TG), organizme turėtų būti saikingas kiekis. Sveiko, širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu nesergančio žmogaus bendrasis cholesterolis neturėtų viršyti 5 mmol/l, o MTL – iki 3 mmol/ l. Esant per dideliam cholesterolio kiekiui kraujyje, paprastai skiriami aterosklerozės, širdies infarkto bei insulto riziką mažinantys vaistai – statinai.
- Sekite kūno masės indeksą (KMI). KMI normų neatitinkančių, arba nutukusių, žmonių kraujagysles greičiau pažeidžia aterosklerozė, taip pat kyla didesnė grėsmė susirgti koronarine širdies liga, juos dažniau ištinka staigi mirtis. Idealus KMI gali svyruoti tarp 18,5–25 ir neviršyti 30. Nutukimas kelia dar didesnę riziką širdžiai, jei riebalai kaupiasi liemens srityje, todėl vertėtų ne tik pasimatuoti bendrą kūno masės indeksą, bet ir liemens apimtį. Vyrų apimtis turėtų būti iki 94 cm, moterų – iki 80 cm. Pilvinis nutukimas fiksuojamas, kai apimtis išauga 8-iais cm.
- Laikykitės sveiko gyvenimo būdo taisyklių. Sveikas gyvenimo būdas labai dažnai leidžia išvengti KMI, „blogojo“ cholesterolio, kartais net ir hipertenzijos padidėjimo. Pirmiausia, norint sumažinti infarkto riziką, derėtų atsisakyti žalingų įpročių – saikingai vartoti alkoholį, nerūkyti. Rūkymas, be kitų neigiamų padarinių organizmui, pažeidžia vidinį kraujagyslių sienelės sluoksnį, todėl prasideda aterosklerozė. Taip pat vertėtų rinktis sveiką maistą – pirmenybę teikti lapinėms, ankštinėms daržovėms, vaisiams ir uogoms, liesai ir riebiai žuviai, paukštienai be odelės, liesiems pieno produktams, vengti ar atsisakyti mėsos gaminių, saldžių kepinių, bulvių, riebių pieno produktų. Gausus gyvulinės kilmės riebalų kiekis, angliavandeniai, druska – itin kenkia širdžiai ir kraujagyslėms. Be abejo, nereikėtų pamiršti ir fizinio aktyvumo – bent 30 min. per dieną, 4–5 kartus per savaitę skirti aktyviai veiklai. Nebūtina kasdien vaikščioti į sporto salę – tam tinka bet kokia mėgstama veikla: greitas ėjimas pėsčiomis, namų ar sodo ruošos darbai, plaukimas, važiavimas dviračiu.
Reguliariai stebėti organizmą, atlikti kraujo tyrimus, sveikai maitintis ar skirti laiko aktyviai veiklai – neturėtų būti sudėtinga, siekiant sumažinti mirtingumo nuo ŠKL riziką. Vis dėlto medikai dažnai pripažįsta, kad darbingo amžiaus žmonėms sunku keisti gyvenimo būdą, reguliariai lankytis pas gydytoją. Gydytojui paskyrus statinus ar kitus širdies vaistus, dažnam nesinori jų vartoti. Medikai ragina būti sąmoningus – širdžiai žalingą gyvenimo būdą keisti po truputį, pasitariant su šeimos gydytoju, o šiam skyrus vaistus – pasikliauti specialistu ir atsakingai juos vartoti.
