48-oji kalbos diena Šakių rajone

Rugsėjo 12 d. Kudirkos Naumiestyje vyko tradicinė 48-oji Kalbos diena – šventė Zanavykų žemei, jos žmonėms, Lietuvai. Susirinko kalbininkai, gimtojo žodžio mylėtojai, puoselėtojai ir visi, kam brangi kalba. Ji skirta bendrinės lietuvių kalbos ugdytojo, jos pagrindų kūrėjo, gramatikų autoriaus Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms.

Po apsilankymo kalbininko gimtinėje Kubilėliuose, visi rinkosi į šv. Mišias Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Dekanas Donatas Jasulaitis aukodamas šv. Mišias subtiliai kalbėjo apie liturgijos žodžio augimą.

Jau trečią kartą vyko kalbos lenktynės. Dalyvavo net devynios rajono gimnazistų, mokytojų, kultūros darbuotojų, NVO komandos. Geriausiai užduotis įvykdė (ir vėl) Šakių viešosios bibliotekos komanda „Žodeivos“. Antri – Šakių kultūros centro komanda „ŠKAC“.

Konferencijoje Kudirkos Naumiesčio kultūros centre Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai į susirinkusius prakalbo titaniškų Jono Jablonskio darbų apžvalga. Renginio vedėja Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė, pristačiusi rajono savivaldybės Jono Jablonskio premijos, teikiamos nuo 1990 m. kas penkeri metai už reikšmingus nuopelnus kalbai, laureatus. „Žavimės Jūsų asmenybe, džiaugiamės dvasios stiprybe, ištikimybe pasirinktajam keliui, mokėjimu bendrauti su įvairių įsitikinimų žmonėmis“, – sakė ji apie šių metų laureatą, humanitarių mokslų daktarą Arvydą Vidžiūną. Premiją įteikė savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius. A. Vidžiūnas dėkodamas už įvertinimą, linkėjo visada išlaikyti aukštąsias bendrinės kalbos normas.

Išsamūs, įdomūs svečių pranešimai. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis perspėjo, kad vyksta judėjimas „rašyk ir kalbėk bet kaip“. O tai jau darosi nejauku.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka drąsino nebijoti kalbėti lietuviškai. Mes visi pasilypėję ant Jablonskio pečių turime jaustis dideli. „Lietuvių kalba išvesta į Europos kelią. Kiekvieną minutę, dieną, net mintimis veskime ją tuo keliu“.

Kultūros istorikas Algirdas Grigaravičius atskleidė naujų, įdomių faktų apie Joną Jablonskį kaip politiką.

Proanūkė, archeologė muziejininkė Eglė Griciuvienė kalbėjo Apie J. Jablonskio šeimą.

Įžvalgomis apie Jono Jablonskio tėviškės sodybos įveiklinimą dalijosi prof. Giedrė Čepaitienė, 2010-ųjų Jono Jablonskio premijos laureatė. Privalu parodyti, priminti J. Jablonskį. Jo idėjos nepaseno, o asmenybė tebešviečia.

„Jono Jablonskio 160-metis – graži proga pasakyti: šiandien mums tiesiog reikia daugiau J. Jablonskio. Daugiau kalbinio idealizmo, daugiau atsakomybės, daugiau pareigos, daugiau vienovės – žmogaus, savos valstybės ir motinos išmokytos gimtosios kalbos. Taũtos ir valstybės, sugebančios taip gyventi, yra jaukios ir klestinčios, o jų piliečiai – orūs bei savimi pasitikintys.“ (Dr. A. Vidžiūnas) O tai daryti niekada nėra lengva.

Šventės dalyvius maloniai nuteikė kraštiečio Gyčio Ambrazevičius ir grupės koncertas.

Šakių viešosios biliotekos informacija