Turint privačios žemės sklypą nereiškia, kad su šia žeme galima daryti ką tik nori, ar kitaip tariant, nieko joje nedaryti. Egzistuoja įstatymais numatyta tvarka, kuri apibrėžia, kaip kokios paskirties žemė turi būti naudojama ir prižiūrima. Jei nesilaikoma tvarkos ir žemė nenaudojama pagal paskirtį, savininkams gresia administracinė atsakomybė.
Po to kai spaudoje (SG 2018-07-18) buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog Marijampolėje, buvusiuose sodų bendrijai „Serbenta“ priklausiusiuose sklypuose jau keletą metų vyrauja betvarkė, maždaug 3 ha teritorija tarp „Sūduvos“ stadiono ir Marijampolės pataisos namų apleista ir neprižiūrima, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (NŽT) sukvietė sklypų savininkus ir čia prieš keletą dienų atliko patikrą, nustatė žemės naudojimo bei priežiūros pažeidimus, už kuriuos apleistų sklypų savininkams teks atsakyti.
NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius 48 privačių sklypų, esančių buvusioje sodų bendrijos „Serbenta“ teritorijoje, 16 – kai savininkų prieš mėnesį išsiuntinėjo raštus, informuodama, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tarnybos specialistai jiems priklausančiuose sklypuose atliks patikrą, įvertins esamą sklypų būklę ir priežiūrą, nustatys, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato LR įstatymai ir LR Vyriausybės nutarimai.
Patikros dieną su žemės nuosavybės dokumentais susirinkę asmenys sunkokai NŽT specialistams sugebėjo parodyti, kurioje konkrečiai vietoje yra jų sklypų ribos, mat vos vienur kitur yra išlikę riboženkliai, be to akivaizdu, kad savininkai čia retokai lankosi, savųjų sklypų neprižiūri, dauguma juos palikę likimo valiai. Ne vieni šių sklypų savininkai prisipažino, kad jau seniai negyvena Marijampolėje ir į patikrą atvyko iš Vilniaus bei kitų tolimesnių vietovių. Kai kas bandė aiškintis, kad savo teritorijas prižiūri, bent kartą per vasarą nušienauja. Tačiau nei viena čia esanti teritorija, deja, nei iš tolo neprimena gražiai puoselėjamo sodo sklypo, nors būtent tokia iki šiol yra šios žemės paskirtis.
Vieša paslaptis ir tai, kad geroje miesto vietoje esanti teritorija labai rūpi verslininkams, kurie pamažu supirkinėja iš buvusių sodininkų jų sklypelius ir tikrai nesiruošia čia sodininkauti. Šiuo metu už arą žemės savininkams siūloma apie 1000 Eur, nors miesto teritorijoje žemės vertė yra kur kas didesnė. Net neabejojama, kad žemės paskirtis ateityje čia bus pakeista į komercinę ir tuomet jos vertė gerokai šoktels, kažkas sėkmingai čia įgyvendins komercines užmačias ir susikraus nemenką kapitalą. O kol kas apleistas, kelmais ir piktžolynais nusėtas plotas neatrodo patrauklus, bet galima įtarti, kad kai kas specialiai formuoja tokį įvaizdį, siekiant numušti žemės kainą ir priversti vis dar esamus savininkus pigiai parduoti sodininkauti netinkamus sklypus. Tai verčia manyti ir prieš kelis metus įvykęs incidentas, kuomet šioje teritorijoje, nepaisant jokių nuosavybės ribų, brutaliai buvo iškirsti, nupjauti vaismedžiai bei vaiskrūmiai. Tuomet ne vienas sodo sklypų savininkas kreipėsi į policiją bei prokuratūrą dėl privačios nuosavybės suniokojimo. Deja, taip ir nebuvo nustatyti kaltininkai, policija dėl neaiškių priežasčių vilkino tyrimą iki kol suėjo senaties terminas.
Subjaurotuose sodo sklypuose jų savininkams lyg ir nebeliko ką veikti, o juk tokia situacija žmogų verčia susimąstyti, ar jam apskritai reikalingas šis kelių arų žemės lopinėlis, ar geriau jį parduoti. Ši priverstinė taktika buvusių sodų teritorijoje taikoma jau ne vieną kartą. Šią vasarą vėl čia sukiojosi atžalynus traiškanti technika, plušo keli darbininkai. Vėl nebuvo paisoma jokių žemės nuosavybės ribų ir niekas negalėjo paaiškinti, kieno užsakymu tai vyksta. Marijampolės savivaldybės vadovai bei Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pasidžiaugė, kad kažkas pagaliau ėmė tvarkyti apleistą teritoriją, tačiau nepasidomėjo, nei kas tai daro, nei šių veiksmų teisėtumu. Savivaldybės atstovai, apsilankę „tvarkomame“ plote, sulaukė grasinimų telefonu, kad nešdintųsi iš ten, kitaip, neva, teks patiems tvarka šioje teritorijoje rūpintis. Kas taip įžūliai elgiasi ir savivaliauja, savivaldybės tarnautojai atsisako viešai įvardinti. Tačiau visiems puikiai žinoma, koks verslininkas tai daro, tik jis gudriai mėgsta prisidengti svetimomis pavardėmis.
Birželio ir liepos mėnesiais po maždaug tris savaites sodų teritorijoje vykusių krūmynų ir piktžolynų traiškymo bei pjovimo darbų, vaizdelis ne kažin kiek pagerėjo. Liko bet kur suverstos šakų krūvos, kai kur styrantys krūmokšniai, piktžolių šluotos. Į sklypų patikrą rugpjūčio 7 d. susirinkę savininkai piktinosi tokia kažkieno savivale, svarstė, ką toliau daryti su paliktomis šakų krūvomis. Kai kurie tikino, kad nežinia kieno niokojamų savo sklypų net neketina tvarkyti, kiti nuolankiai NŽT pareigūnams žadėjo patys labiau prižiūrėti turimą nuosavybę, o kai kas nutarė vis tik parduoti turimus arus verslininkams, kurie būtent tik to ir siekia.
Praėjus kelioms dienoms po patikros, iš NŽT buvo gautas raštas, kuriame rašoma:
„Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu buvo patikrinti keturiasdešimt aštuoni žemės ūkio paskirties žemės mėgėjų sodo naudojimo būdo žemės sklypai. Atliekant patikrinimus buvo vertinamas Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 11 punkte nurodytų reikalavimų laikymasis. Aštuoniuose žemės sklypuose buvo nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, todėl šių sklypų savininkai bus kviečiami dėl aplinkybių, kurios turi administracinio nusižengimo požymių, aiškinimosi, bus atliekamas administracinių nusižengimų tyrimas, o pažeidimus padariusiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnį bus taikoma administracinė atsakomybė. Nustatytus pažeidimu savininkai privalės pašalinti“.
Kaip bus sureaguota į NŽT atliktos patikros išvadas, ar tai sugebės kaip nors pakeisti situaciją ir didžiulės teritorijos vaizdą miesto reprezentacinėje dalyje, kol kas sunku prognozuoti, tačiau tokia savivalė ir netvarka negali būti toleruojama.
Milda Kudirkaitė
Autorės nuotraukos
