Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos stebėsenos komitete apžvelgtas šios programos įgyvendinimas, priimti svarbūs sprendimai. Šios programos priemonėms įgyvendinti skirta beveik 83 mln. eurų iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) (70 proc.) ir nacionalinių lėšų (30 proc.).
Iki šių metų spalio 31-osios priimti sprendimai skirti paramą 188 projektams, jiems numatyta paskirstyti beveik 50 mln. eurų. Iš jų po beveik 22 mln. Eur pagal pirmąjį prioritetą „Skatinti tausią žvejybą ir jūrų biologinių išteklių atkūrimą ir išsaugojimą“ (82 projektai) ir antrąjį prioritetą „Skatinti tvarią akvakultūros veiklą ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu Sąjungoje“ (62 projektai).
Pagal pirmąjį prioritetą daugiausia lėšų skirta Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) įsipareigojimams skirtoms priemonėms „Duomenų rinkimas“ ir „Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas“ (iš viso 13,8 mln. Eur), o daugiausia projektų atrinkta pagal mažos apimties žvejybai skirtas priemones „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“ (18 projektų), „Paukščius apsaugančių žvejybos valdymo priemonių taikymo ir žinduolių, kurie saugomi, daromos žalos kompensavimo sistemos“ (27 projektų), „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“ (22 projektų).
Pagal antrąjį prioritetą daugiausia paramos skirta pagal investicinę priemonę „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusias pridėdinę vertę kuriančias veiklas“ (9 projektai. 7,15 mln. Eur) ir pagal kompensacines priemones „Ekologinė akvakultūros gamyba“ (15 projektų 4,2 mln. Eur) ir „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“ (18 projektų, 8,5 mln. Eur).
Posėdyje aptarti atlikti vertinimai ir jų rezultatai. Pristatant paukščių, darančių žalą akvakultūros ūkiams, gausos tyrimo įžvalgas, pademonstruota jų gausos ir žalos dydžiai atskirais metų laikotarpiais ir pagal atskiras paukščių rūšis.
Didžiausią žalą ūkiams darė didysis kormoranas (virš 1,4 mln. Eur), gulbė nebylė (virš 0,76 mln. Eur) ir didžioji antis (virš 0,5 mln. Eur). Šių trijų paukščių rūšių tvenkinių akvakultūros ūkiams padaryta žala didesnė nei likusių 13 paukščių rūšių (taip pat tirtų ir darančių žalą akvakultūros ūkiams).
Pristatant išankstinį finansinių priemonių panaudojimo poreikio tyrimą, pristatytos jo rekomendacijos ir informuota apie jų pritaikymą. Visų tyrimų ataskaitas galite rasti ŽŪM tinklalapyje.
Komiteto posėdyje aptarti bei patvirtinti priemonės „Jūros šiukšlių ir nepageidaujamos priegaudos tvarkymas“ specialieji ir prioritetiniai projektų atrankos kriterijai, kurie užtikrins didesnį poveikį jūros aplinkos apsaugai ir tvariam išteklių naudojimui.
Pristatytas ir apsvarstytas programos pakeitimo projektas, susijęs su finansavimo perskirstymu tarp priemonių pirmame ir antrame prioritetuose. Pirmame prioritete iš priemonės „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“ 0,62 mln. Eur perkeliama į priemonę „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“ ir 1,52 mln. Eur į priemonę „Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui“, nes pastarųjų 2 priemonių biudžeto neužtenka nustatytiems rodikliams pasiekti, o pirmojoje priemonėje, pagal atnaujintas prielaidas perskaičiavus, liekantis biudžetas pakankamas nustatytiems rodikliams pasiekti (lieka 2,8 mln. Eur).
Taip pat, vadovaujantis atliktu vertinimu, nebebus finansinėmis priemonėmis įgyvendinama antrojo prioriteto priemonė „Investicijos į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą“, o jai numatytos lėšos perkeliamos į kitą šio prioriteto priemonę „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusias pridėdinę vertę kuriančias veiklas“.
Europos Komisijos atstovas posėdyje pristatė naują siūlomą daugiametę finansinę perspektyvą ir preliminarias BŽP finansavimo galimybes.
Komiteto medžiagą galite rasti čia.
