Tik 29 procentai gyventojų per pastaruosius trejus metus nesulaukė finansinių sukčių skambučių, žinučių ar el. laiškų.
Tai rodo „GF banko“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Daugumai (63 proc.) respondentų arba jų šeimų narių teko susidurti su finansinių sukčių atakomis.
20 procentų apklaustų gyventojų prisipažino, kad buvo užkibę ant sukčių kabliuko – didesnei daliai pavyko išvengti nuostolių, tačiau 6 procentai respondentų dėl apgavysčių nukentėjo finansiškai.
Žinių apie finansinį sukčiavimą pakanka mažiau nei pusei
Su sukčių aukomis susidurianti „GF banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovė Zita Radzevičiūtė pažymi, kad švietimo apie sukčiavimo prevenciją nebus per daug, juo labiau kad atakų – daugėja. Dažnai žmonės nukenčia dėl savo patiklumo, noro greitai praturtėti ir pasidavę spaudimui priimti sprendimus čia ir dabar.
„Daugumos apgautų žmonių istorijos prasideda panašiai – sulaukė skambučio su kokiu nors įspėjimu arba pasiūlymu lengvai ir greitai praturtėti, tačiau suteikti informaciją arba atlikti veiksmus reikėjo čia ir dabar, nepaliekant erdvės pagalvoti ir racionaliai įvertinti situaciją“, – kalba Z. Radzevičiūtė.
Tyrimo metu tik mažiau nei pusė respondentų (46 proc.) nurodė, kad jiems pakanka informacijos, kaip apsisaugoti nuo finansinio sukčiavimo – dažniau tai nurodė aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų respondentai. 41 procentas apklaustųjų teigė, kad šiek tiek išmano, kaip atpažinti sukčiavimo požymius, tačiau jiems trūksta gilesnių žinių, tuo tarpu 9 procentams gyventojų informacijos nepakanka.
Lietuvos bankai klientams rusiškai neskambina
Labai dažnai gyventojai mini, kad finansiniai sukčiai su jais kalbėjo rusų kalba, tam sugalvodami įvairiausių paaiškinimų. Tyrimo metu gyventojų buvo paklausta, ar jie linkę atsiliepti, jeigu iš banko, policijos, prokuratūros ar kitų įstaigų paskambintų rusų kalba.
Rezultatai atskleidė, kad absoliuti dauguma (90 proc.) gyventojų su skambinančiais iš Lietuvos organizacijų rusiškai nekalbėtų. Vis dėlto likusieji 9 procentai nebūtų tokie apdairūs – 5 procentai respondentų nurodė, kad kalbėtų, jeigu jiems iš banko, policijos, prokuratūros ar kitų įstaigų paskambintų rusų kalba, o dar 5 procentai šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
„Skambutis rusų kalba visais atvejais turėtų kelti įtarumą. Jokia Lietuvos įmonė ar organizacija klientams rusiškai neskambina, todėl, išgirdę, kad skambinantysis rusų kalba prisistato iš banko, policijos ar kitos įstaigos, galite drąsiai baigti pokalbį“, – kalba Z. Radzevičiūtė.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo finansinio sukčiavimo
Duokite sau laiko kritiškai įvertinti situaciją – neleiskite, kad jus spaustų, nebijokite būti nemandagūs ir nutraukti pokalbį.
Neteikite jokios informacijos skambučio metu. Jeigu, sulaukus skambučio iš „savo banko“ arba „savo telekomunikacijų bendrovės“, kyla bent menkiausia abejonė, nutraukite pokalbį, patys susiraskite įmonės telefono numerį ir paklauskite, ar informacija atitinka teisybę.
Nesiskolinkite už kitus asmenis, net už artimiausius giminaičius ar šeimos narius – prisiminkite, kad paskolą grąžinti privalės tas, kas padėjo parašą ant sutarties.
Gavę „puikų investavimo pasiūlymą“ prisiminkite, kad investavimas be jokios rizikos neegzistuoja. Normalus uždarbis iš investicijų svyruoja nuo 5 iki 10 procentų per metus. Kuo didesnis galimas uždarbis, tuo didesnė ir rizika – nemokamai pinigų niekas nedalija.
Nespauskite jokių nuorodų el. laiškuose ar SMS žinutėse. Jeigu norite patikrinti gautą informaciją, patys suveskite svetainės adresą. Atidžiai tikrinkite adresus ir rašybą.
Jeigu nukentėjote nuo finansinių sukčių, kuo greičiau praneškite apie tai policijai.
Apie tyrimą
„GF banko“ užsakymu atlikto tyrimo metu apklausti 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje, naudojant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Tyrimą 2025 m. rugsėjo 17-30 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
