Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį su verslo asociacijų atstovais aptarė pagalbos verslui priemones, kurios padės įmonėms išgyventi energetikos krizę.
„Siekiame greitų ir ilgalaikių sprendimų, kurie leistų verslui efektyviai spręsti kylančias problemas. Mums svarbu, kad Lietuvos įmonės išliktų konkurencingos ir galėtų tęsti suplanuotas veiklas, o žmonės neprarastų darbo vietų. Todėl įmonėms bus kompensuojama elektros kaina, atsiras galimybė automatiškai atidėti mokesčių mokėjimą, o energijai imlioms įmonėms numatytos subsidijos“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Lietuvos verslams yra suplanuotas 2,5 mlrd. eurų pagalbos priemonių paketas. Jame numatytos tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu suplanuotos priemonės.
Viena pagrindinių priemonių – elektros kainų augimo dalies kompensavimas, valstybei padengiant pusę kainos nuo Vyriausybės patvirtintos ribos. Ši priemonė bus taikoma 2022 m. IV ketvirtį – 2023 m. I ketvirtį, kai energijos suvartojimas didžiausias.
Verslams, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau kaip 10 proc., bus siūloma pasinaudoti mokestinėmis atostogomis. Mokesčių išieškojimas bus sustabdytas pusei metų ir už šį laikotarpį bus galima nemokėti mokestinių palūkanų.
30 mln. eurų yra numatyta subsidijoms energijai imlioms įmonėms, jų dydį susiejant su jų sumokėtais mokesčiais. Planuojama, kad priemone galės pasinaudoti Europos Komisijos Karo komunikate įvardintuose sektoriuose veikiančios įmonės, kurios priskiriamos prie itin nukentėjusių. Planuojama, kad lėšos verslus galėtų pasiekti iki metų pabaigos, bet tai priklausys ir nuo Europos Komisijos sprendimo, kuri derina valstybės pagalbos verslui priemones.
Taip pat verslo pagalbos pakete numatyta ir 600 mln. eurų saulės elektrinių diegimui. Tikimasi, kad tai padės užsitikrinti energetinę nepriklausomybę bei sumažinti verslo energetines sąskaitas.
Be to, Vyriausybė, atsižvelgdama į su sunkumais susiduriančius sektorius, siekia pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pusmečiui iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Apgyvendinimo paslaugoms lengvatinį 9 proc. PVM siūloma pratęsti neribotam laikui. Šie pasiūlymai pateikti svarstyti Seimui.
„Invegoje“ jau šiuo metu veikia dvi pagal Europos Komisijos Karo komunikatą parengtos priemonės, kurių bendra vertė siekia 170 mln. eurų. Verslas, nukentėjęs nuo Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmių ir pakilusių energijos kainų, gali kreiptis į „Invegą“ dėl tiesioginių paskolų apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti. Taip pat krizės paveiktų įvairių sektorių įmonės gali pasinaudoti garantijų priemone apyvartinėms ir investicinėms paskoloms bei lizingo sandoriams.
Ministrė ragina verslą aktyviai naudotis investicinėmis paramos priemonėmis, kurios duos ilgalaikį rezultatą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos ekonomikai stiprinti yra suplanavusi beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų žalesnei ekonomikai numatyta 268 mln. eurų. Jau startavo pirmieji kvietimai – pramonės įmonės, dalyvaujančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, gali kreiptis finansavimo energijos vartojimo efektyvumą didinančioms gamybos technologijoms diegti, taip pat saulės ir vėjo jėgainėms įsigyti ir įsirengti. Paskelbtų kvietimų vertė – 40 mln. eurų.
Žaliajai ekonomikai skatinti iki 2023 m. pabaigos suplanuota paskelbti dar 9 kvietimus už daugiau kaip 228 mln. eurų. Išsami informacija apie ministerijos planuojamas ekonomikos stiprinimo priemones – čia.
