Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas vakar spaudos konferencijoje pristatė pasiūlymus, kaip galėtų būti sprendžiama Europos Sąjungą ištikusi demografinė krizė. Anot Seimo narių, Europa kenčia nuo demografinės krizės pasekmių: mažo gimstamumo, visuomenių senėjimo, darbo jėgos trūkumo, valstybių negebėjimo išpildyti socialinius įsipareigojimus savo piliečiams ir didelių migracijos (dažnai nelegalios) tempų.
„ES pirmiausia privalo kryptingai spręsti jai kylančius demografinius iššūkius – neišsprendus šios problemos, bet kokios tolesnės ES valdymo ir institucijų reformos praranda prasmę. Šiuo metu kaip vienintelis demografinės krizės sprendimas yra siūloma atvirų durų imigrantams iš trečiųjų šalių politika. Tačiau imigracija, visuomenės senėjimas, mažas gimstamumas gali lemti, kad kai kuriuose ES regionuose ilgainiui turėsime Europą be europiečių“, – teigė L. Kasčiūnas.
Parlamentarai pripažįsta, kad įvairios projekcijos rodo, jog ES gyventojų skaičius nemažės, o priešingai – augs. Tačiau tos pačios projekcijos nurodo, kad populiacijos augimas bus paskatintas ne Europos tautų, o imigrantų iš trečiųjų šalių sąskaita. Tačiau Vakarų valstybių patirtis rodo, kad skatindami imigraciją iš trečiųjų šalių, prisidedame prie tolesnio politinių ir socialinių įtampų kėlimo – atvykėliai ir net kelios jų palikuonių kartos, nenori integruotis į Europos valstybių, į kurias atvyksta, visuomenes.
„Imigracijos į ES skatinimas nėra tvarus ir ilgalaikis sprendimas Europai. Visuomenių senėjimo, emigracijos ir mažo gimstamumo keliamas problemas būtina spręsti vykdant šeimoms palankią politiką ir remiant šeimas auginančias vaikus ES mastu. ES šeimos klausimai yra valstybių narių kompetencijoje, tačiau pripažindami milžinišką demografijos iššūkį ES ir jos ateičiai, siūlome inicijuoti Europos Sąjungos demografinės ir šeimos politikos fondą, atsakingą už demografinių procesų stebėseną, analizę bei ES šeimoms palankios politikos kūrimą“, – pasiūlymą komentavo A. Ažubalis.
Seimo narių teigimu, sėkminga gimstamumą skatinanti politika atsiremia ne tik į finansines paskatas. Ji privalo apimti ir šeimai bei vaikų auginimui palankių praktikų skatinimą, pvz.: galimybes šeimoms geriau derinti darbą ir šeimos auginimą, paprastesnį tėvų grįžimą į darbo rinką, didesnį valstybės rūpestį vaikais. Todėl fondas taip pat vykdytų ir gerųjų praktikų ES valstybėse narėse analizę bei sklaidą.
Parlamentarai numato, kad jau artimiausioje 2021 – 2027 m. Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje būtina numatyti lėšas tokio Fondo įsteigimui. Fondo tikslai artimiausioje finansinėje perspektyvoje būtų:
- Europos Sąjungos valstybių demografinės padėties stebėsena, analizė ir rekomendacijų pateikimas;
- Paramos šeimai ir gimstamumo skatinimo politikos priemonių analizė valstybėse narėse;
- Analitinių, rekomendacinio pobūdžio medžiagų šeimos politikos klausimais sudarymas Europos Sąjungos valstybėms narėms;
- Valstybių narių konsultavimas sprendžiant demografinius iššūkius ir kuriant palankią šeimoms politiką;
- Pasirengimas kitai Europos Sąjungos finansinei perspektyvai – paramos šeimai paskirstymo mechanizmo sukūrimas.
Pabrėžtina, kad ES valstybėse pripažįstamos skirtingos šeimos sampratos, todėl Fondas atsiribotų nuo rekomendacijų jas keisti ir toliau palikdamas šeimos ir santuokos apibrėžimo klausimą valstybių narių diskrecijai. Tačiau, ES ir jos institucijos gali teikti savo pasiūlymus jeigu pasiūlymas išeina iš konkrečios šalies ribų, t.y. apima kelias šalis. Dėl šios priežasties, tokio fondo veikimas neprieštarautų pamatiniams ES veikimo principams ir kompetencijų pasidalinimui.
Šio fondo projektą parengti ir vystyti Seimo nariai siūlo pavesti Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties direktoratui, kuris yra atsakingas už ES socialinio modelio įgyvendinimą.
