Šiandien Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje sakydama metinę kalbą „State of the Union 2022” Europos Komisijos (EK) Pirmininkė Ursula von der Leyen nuo pat pradžių išsiuntė solidarumo su Ukraina ženklą vilkėdama geltonos ir mėlynos spalvų drabužiais.
„Šis Parlamentas dar niekada nesvarstė Sąjungos padėties, Europos žemėje siaučiant karui, – kalbą pradėjo EK vadovė. – Tai karas prieš mūsų energetiką, karas prieš mūsų ekonomiką, karas prieš mūsų vertybes ir karas prieš mūsų ateitį. Tai autokratija prieš demokratiją. Ir aš čia stoviu įsitikinusi, kad drąsa ir solidarumas parklupdys Putiną, ir Europa paims viršų“.
Ursula von der Leyen sakė: „Šiandien drąsa turi vardą, ir tas vardas yra Ukraina“.
Reaguodamas į EK Pirmininkės panešimą, EP narys Andrius Kubilius pabrėžė, kad Ukraina yra Europos Sąjungos ateitis. Europa dešimtmečius darė klaidą, neįsiklausydama į Baltijos šalių, Lenkijos, Centrinės ir Rytų Europos perspėjimus dėl Rusijos.
Dabar ES turi įsipareigoti Ukrainos narystei Europos Sąjungoje: „Ukraina – Jūs (kartu su Moldova ir Sakartvelu bei Vakarų Balkanais) esate Europos Sąjungos ateitis. Be jūsų Europos Sąjunga yra neužbaigta”, – pabrėžė EK Pirmininkė, siūlanti pirmiausia sukurti ES ir Ukrainos bendrąją rinką.
ES plėtra yra neįmanoma be ES reformų, perėjimo prie kvalifikuotos daugumos balsavimo, todėl sutarčių peržiūrai bus kviečiamas Konventas.
Bus pasiūlytas Paktas Demokratijai Ginti (Defence of Democracy Pact). Europinis Magnitskio Aktas bus papildytas ir korupcijos nusikaltimais.
„Tiek dėl Ukrainos, tiek dėl ES plėtros ar dėl Demokratijos gynybos mes kalbėjome pastarąjį dešimtmetį, tai siūlėme ir to reikalavome (net Demokratijos Gynybos Pakto pagrindines nuostatas surašėme dar 2021 metais), dabar atsiveria galimybė tai paversti realybe. Būtų strateginė klaida tokia galimybe nepasinaudoti! Viskas – tik Ukrainos pergalių dėka!“, – sakė A. Kubilius.
U. von der Leyen savo pranešime daug kalbėjo ir apie energetikos krizę: ES yra pasiruošusi ją įveikti bendromis visų pastangomis ir solidarumu. Taip, kaip buvo įveikta pandemijos krizė.
„Bus artimiausio laikotarpio sprendimai, kurie padės įveikti artimiausią „Putino žiemą“ ir bus ilgesnio laikotarpio sprendimai, kurie Europos Sąjungai padės ir iš šios energetinės krizės išeiti stipresne energetikoje, atsisakant Putino dujų ir žymiai greičiau įgyvendinant Green Deal bei pereinant prie atsinaujinančios energetikos, – sakė EP narys A. Kubilius. – Pagrindinis siūlymas šiai žiemai – apriboti ir išimti valstybių naudai tuos perteklinius pelnus tų elektros energetikos kompanijų (daugiausiai atsinaujinančios energetikos ir branduolinės jėgainės), kurios tokius pelnus gauna dėl to, kad dujos pabrango, dujinių jėgainių pagaminta elektra taip pat pabrango, o pagal dujinėse jėgainėse pagamintos elektros kainą nustatoma visos rinkos elektros kaina ir atsinaujinančios energetikos jėgainės, išlaikančios žemą elektros gamybos savikainą, gauna didelius viršpelnius“.
EK Pirmininkė, kad taip ES šalys narės gaus papildomai 140 mlrd. eurų.
Toks ES siūlymas toliau bus svarstomas ir Europos Parlamente.
Pasak A. Kubiliaus, nors pasiūlymas daugumai atrodo patraukliai, bet yra keletas tokio siūlymo pavojų, kuriuos jau vakar EPP frakcijoje jis pasiūlė svarstyti:
„a) ES nori, kad žymiai sparčiau vystytųsi atsinaujinanti energetika, kaip atsakas į šią dujinės energetikos krizę, bet kartu pradedama reguliuoti atsinaujinančios energetikos gamybos rinka. Tai gali įnešti ilgalaikės sumaišties į šią rinką ir stabdyti būtinas investicijas. Reikia rimtos analizės;
b) toks Europos Sąjungos siūlymas gali būti naudingas toms valstybėms, kurios turi daug atsinaujinančios ar branduolinės energetikos pajėgumų, dabar gaunančių didelius pelnus. Lietuva to neturi, nes pasigaminame tik 30% reikalingos elektros energijos, o likusią dalį importuojame daugiausiai iš Skandinavijos, kur jos didžioji dalis yra pagaminama atsinaujinančiose arba branduolinėse jėgainėse. Mes prisidedame prie jų gaunamų pelnų, bet ar Lietuva gaus kokios nors naudos iš jų viršpelnių perskirstymo – lieka neaišku“.
Pasak politiko, sprendimai, kurie Europos Sąjungai (taip pat ir Lietuvai) padės įveikti „Putino žiemos“ energetinę krizę bus priimami Europos Sąjungos lygiu. ES ekspertai taip pat labai reikšmingai pabrėžia, įvardindami, kad neapgalvoti nacionaliniai sprendimai gali būti ne tik kad nenaudingi, bet net ir kenksmingi visai ES, jos energetikos rinkos funkcionavimui, nuo kurio ypač Lietuva yra absoliučiai priklausoma.
„Todėl ir mūsų pastangos turi būti nukreiptos į Europos Sąjungos sprendimus. Čia reikia telkti ir visus mūsų politinius bei intelektualius resursus, siekiant ir Lietuvai, ir visai Europos Sąjungai reikalingų sprendimų. Tiek Prezidento, tiek Vyriausybės, tiek Seimo ir, be abejo, mūsų Europos Parlamento narių laukia dideli darbai svarbiausiose ES institucijose“, – apibendrino A. Kubilius.
Europos Parlamento narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Užsakymo numeris: SG-20-150
