Temą rašiniui padiktavo į redakciją kreipęsi pilietiški žmonės. Jie atsiuntė nuotraukų bei informavo, jog prie geležinkelio pervažos esančios kelyje Marijampolė–Baraginė, atsirado sąvartynas. Medienos atliekas, anot jų, ten suvežė UAB „Juodeliai“ darbuotojai. Tokia žinia nestebino, nes dėl šios įmonės veiklos skundų gavome ir anksčiau, jei taip bus ir ateityje, įtariu, kad reikės skundų nagrinėjimui portale skirti atskirą skiltį. Juokauju, nors gali visko atsitikti.
Prieš keletą mėnesių redakciją pasiekė žemdirbių ir Skriaudučio kaimo gyventojų skundai dėl to, jog sunkiasvoriai automobiliai gadina kelius, o žemdirbiams apsunkintas privažiavimas prie savo sklypų esančių aplink įmonės teritoriją. Apie susidariusią padėtį buvo informuota Marijampolės savivaldybės administracija. Vicemeras Paulius Marozas sukvietė pokalbiui visas suinteresuotas puses, „Sūduvos gidas“ išsamiai informavo skaitytojus apie problemą bei jos sprendimo kelius, tad po kurio laiko padėtis pagerėjo. Ir štai gautas naujas, įmonės reputaciją gadinantis signalas…
Tiriant šį skundą pirmiausia buvo kreiptasi į įmonės „Juodeliai“ direktorę Agnę Velykę, kuri teigė nieko apie tai nežinanti ir pažadėjo išsiaiškinti problemą bei informuoti kokių sprendimų imtasi ją sprendžiant. Prabėgo keletas dienų, o iš direktorės jokių žinių nesulaukta. Negana to, vadovė neatsako į mūsų telefono skambučius, taip pat į jai siųstas žinutes. Pradingo direktorė tarsi į vandenį. Tokia elgsena, beje, A. Velykė nenustebino, mat panašios taktikos ėmėsi ir tuomet, kai buvo tiriamas žemdirbių surašytas skundas…Nenori kalbėti – nereikia.
Apie naujai „įkurtą“ sąvartyną bei gautą skundą pirmiausia informavome Marijampolės savivaldybės Aplinkos ir infrastruktūros skyriaus vedėją Joną Kurtinaitį, nusiuntėme nuotraukas, tačiau ši informacija valstybės tarnautojo, atsakingo už aplinkos valdymą nesudomino, tad jis ją persiuntė savo kolegai, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui Pauliui Čeponui, kuris šiuo klausimu, taip pat nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Dar daugiau, abu pareigūnai tvirtino, jog ten yra privati žemė, tad galbūt jos savininkas leido „Juodeliams“ suvežti gamybos atliekas. Savininkas ir yra atsakingas už tvarką savo valdoje, o jeigu tai visai ne šiukšlės, vadinasi ir jokio pažeidimo nėra… Štai toks filosofiškas požiūris. Beje, vadovaudamiesi Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis abu valdininkai atsisakė pasakyti kas yra sklypo savininkas ir pasiūlė kreiptis į VĮ Registrų centras, taip komplikuodami skundo tyrimą. Įstatymiškai jie teisūs, bet žmogiškai vargu bau. Juolab, kad paaiškėjo, jog atliekos suverstos ne tik privačiame sklype, bet ir valstybinėje žemėje, prie pat geležinkelio sankasos, o tai reikštų, kad valstybės tarnautojai negina valstybės intereso.
Po tam tikrų žingsnių, mums vis tik pavyko išsiaiškinti kas yra sklypo savininkas bei pasikalbėti su juo. R. Ž. nustebino mūsų skambutis ir labai papiktino toks UAB „Juodeliai“ darbuotojų elgesys. Žmogus keiksnodamas ir neslėpdamas nepasitenkinimo skundėsi valdžios neįgalumu ir retoriškai klausė, cituoju: „Kaip gali visokie automobilių remontininkai, o dabar net įmonės taip elgtis. Vežti šiukšles į mano nuosavybės teise valdomą žemę, kur žiūri valstybės pareigūnai, kaip ilgai tęsis tokia betvarkė, juk turėtų pagaliau kažkas už tai atsakyti?“ Turėtų… Bet ar atsakys?
Būtent to paklausiau Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Sauliaus Naviko. Viršininkas informavo žinąs apie skunde minimą pažeidimą ir jau kalbėjęs ta tema su UAB „Juodeliai“ vadove A. Velyke. Pasak S. Naviko, jei minėta įmonė išveš tai, ką suvežusi ir dar deramai sutvarkys aplinką, tuomet bus skirta tik bauda. O jei ne, tuomet bus apskaičiuotas suvežtų atliekų kiekis, daroma žala aplinkai, kurią, taip pat teks atlyginti.
Taip pat tenka apgailestauti, nors apie tai jau ne kartą buvo rašyta, toliau „sėkmingai“ ardoma kelių vedančių į Laisvą ekonominę zoną danga. Šimtai kasdien į ją ir iš jos riedančių sunkiasvorių vilkikų palieka žymes asfalte, kuris jau dabar atrodo tarsi žuvies žvynai, o atsirandančiose giliose duobėse daužomos lengvųjų automobilių važiuoklės, skyla ratų diskai, gadinamos padangos. Taip nutinka tada, kai „namo statyba pradedama nuo stogo“…
Baigiant šią istoriją moralas būtų toks – jei norime gyventi taip, kaip gyvena civilizuoti kraštai (o neabejoju, jog norime), tad ir elkimės civilizuotai, gerbdami, tausodami ne vien savo, bet ir aplinkinių turtą, galvokime ką bei kaip darome. Šiam tikslui pasiekti nereikia ypač didelių piniginių resursų.
Vytautas Karsokas
Autoriaus ir mūsų skaitytojo iš Trakiškių kaimo nuotraukos
