Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena – kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos.
„Valstybė padeda gyventojams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Socialinė pašalpa, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį bei šeimoms, auginančioms vaikus, mokamos išmokos padeda užtikrinti būtiniausius poreikius ir sumažinti finansinę naštą. Taip pat yra stiprinamos paskatos įsidarbinti, kad žmonės galėtų lengviau grįžti į darbo rinką ir užsitikrinti tvaresnes pajamas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Socialinė pašalpa. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. neviršija 256,3 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.
Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Socialinė pašalpa pradėjus dirbti. Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.
Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, 2026 m. birželio 1 d. įsigalios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.
Įsigaliojus pakeitimams, 100 proc. dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių). Taip pat nuo 6 iki 3 mėnesių sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) bei išplėstas gavėjų ratas – papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.
Skiriant kompensacijas, vertinama asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.
Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.
Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Kompensacija už būsto šildymą. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2026 m. – 466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2026 m. – 699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 466 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 699 Eur.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Kompensacija už geriamąjį vandenį. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 16,2 Eur (810 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.
Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Kompensacija už karštą vandenį. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 40,5 Eur (810 Eur x 0,05).
Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Įsigalios palankesnės sąlygos
Siekiant sudaryti palankesnes piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams gavimo sąlygas, 2026 m. birželio 1 d. įsigalios pakeitimai, kuriais:
– nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai priklausomai nuo jotipo (daugiabučiuose namuose ir vieno ir (arba) dviejų butų namuose) – būsto ploto normatyvas asmenims gyvenantiems vieno ir dviejų butų (individualiose) namuose padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., t. y. 1,5 karto (dabar tiek butams, tiek individualiems namams taikomas vienodas – 60 kv. m. normatyvas);
– dvigubai padidintas piniginių lėšų normatyvas – tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti piniginę socialinę paramą, jeigu turi sukaupę didesnę finansinę pagalvę;
– sudarytos palankesnės piniginės paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus – 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (dabar socialinė pašalpa skiriama tik vaikams, o kompensacijos neteikiamos);
– palankesnės piniginės paramos gavimo sąlygos auginantiems vaikus su negalia – į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensija, mokamavaikams ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas. Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos.
Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Papildoma išmoka prie vaiko pinigų. Papildoma 76,22 Eur dydžio išmoka prie išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.
Papildoma išmoka gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 466 Eur, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:
• 25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus;
• 35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.
Papildomai išmokai vaikui gauti vidutinės šeimos mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas šeima neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Jeigu šeima gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą.
Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims
Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nevertinant šeimos pajamų, todėl teikti prašymų nereikia. Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 Eur.
Teisę į nemokamą maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 148 Eur dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 Eur.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.).
Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt . Kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą-paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.
Kita socialinė parama. Iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kt.
Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybę.
