Pastarosiomis savaitėmis epidemiologinė situacija Europoje tapo itin įtempta dėl sparčiai plintančio labai patogeniško paukščių gripo (LPPG), kuris jau paveikė 25 paukštininkystės ūkius septyniose ES valstybėse.
Dėl šio agresyviai plintančio viruso ūkiuose buvo sunaikinta daugiau kaip 1,5 milijono naminių paukščių. Siekiant apsisaugoti nuo didesnių šios ligos protrūkių, būtina nuolatinė prevencija, o svarbiausiu įrankiu užkardant užkrato plitimą išlieka biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas naminių paukščių ūkiuose ir sustiprinta laukinių ir naminių paukščių stebėsena.
ES valstybių veterinarijos specialistai sunerimę, kad LPPG protrūkiai šiemet fiksuojami tose valstybėse, kuriose šiemet virusas tarp laukinių paukščių nebuvo aptiktas. Tai neabejotinai kelia klausimų dėl esamos prevencinės stebėsenos veiksmingumo, kuri ir turėtų užtikrinti ankstyvą ligos pasireiškimą ir užkardyti tolesnį viruso plitimą.
Neveiksminga stebėsena padidina rizikas virusui išplisti
Specialistai įsitikinę – dėl nepakankamo laukinių paukščių stebėjimo jų susibūrimo vietose LPPG protrūkiai gali išplisti tarp naminių paukščių, o tai gali sukelti rimtų nuostolių paukštininkystės sektoriui.
Ankstyvas viruso aptikimas pirmiausia tarp laukinių paukščių yra ypatingai svarbus, siekiant valdyti informaciją apie LPPG situaciją laukinėje gamtoje ir laiku informuoti paukščių laikytojus apie grėsmes, kad padėtų užkirsti kelią ligai išplisti į naminių paukščių ūkius. ES teisinis reglamentavimas numato konkrečias ligos kontrolės priemones, kurios turėtų būti nedelsiant įgyvendintos kilus protrūkiui, nustatant apsaugos ir priežiūros zonas bei sustiprinant biosaugos priemones ūkiuose. Tačiau praktika parodė, kad kai kuriose paukštininkystės įmonėse Europoje prevencinių priemonių nepakako, kad liga neišplistų į kitus ūkius.
Reikalinga visapusiška ir efektyvi stebėsenos sistema
Siekiant užkirsti kelią virusui plisti, anot veterinarijos specialistų, būtina tęsti tiek aktyvią, tiek ir pasyvią laukinių paukščių stebėseną jų susibūrimo vietose ir naminių paukščių laikymo vietose. Ypatingą dėmesį būtina skirti migruojančių laukinių vandens paukščių stebėjimui, kurie yra pagrindiniai paukščių gripo viruso nešiotojai ir platintojai gamtoje. Taip pat svarbu neignoruoti galimos viruso plitimo grėsmės tarp plėšriųjų žinduolių.
Lietuvoje būtina sustiprinti biosaugą
VMVT atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Europoje, Lietuvos paukštininkystės sektoriui šiuo laikotarpiu taip pat būtina įvertinti biosaugos reikalavimų įgyvendinimo efektyvumą ir, esant reikalui, sustiprinti jų taikymą, kad būtų užkirstas kelias galimam LPPG viruso plitimui. Tai pagrindinė kliūtis, galinti apsaugoti naminius paukščius nuo pražūtingos ligos.
Aktyviausiu laukinių paukščių migracijos periodu naminiai paukščiai turi būti laikomi uždarose patalpose, nes rizika visada išlieka, ypatingai prie atvirų vandens telkinių, kur paukščiai migruoja ir gali perduoti virusą su išmatomis, užteršti vandenį arba per lauke laikomus pašarus. Tikimasi, kad paukščių augintojų ir laikytojų sąmoningumas padės užkirsti kelią šio labai patogeniško viruso židiniams atsirasti Lietuvoje.
Tarptautinio konkurencingumo ir paukštininkystės sektoriaus stabilumas
Biosauga, kaip pagrindinė prevencijos priemonė, ne tik itin sumažina LPPG plitimo ir jo poveikio riziką Lietuvos paukštininkystės sektoriui, bet ir apsaugo šalies eksportą. Kiekvienas protrūkis turi tiesioginę įtaką paukštininkystės ūkiams ir jų įmonių konkurencingumui tarptautinėje rinkoje. Todėl VMVT ragina šalies paukštininkystės įmones dar daugiau dėmesio skirti biosaugos reikalavimams įgyvendinti pagal galimybes diegti papildomas apsaugos priemones šiuo aktyviu LPPG viruso pasireiškimo laikotarpiu Europoje.
