Vyriausybės birželį patvirtintas vadinamasis „Ateities ekonomikos DNR“ planas numato iki kitų metų pabaigos skaitmeninei ekonomikai, verslui, inovacijoms, kovai su klimato kaita ir kitoms priemonėms skirti 6.3 mlrd .eurų. Tačiau žemdirbių organizacijų teigimu, šiame plane priemonių žemės ūkiui pereiti į aukštesnį lygį beveik nebuvo numatyta.
Lietuvos Žemės ūkio taryba pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą, kaip pasiekti proveržį, diegiant išmaniąsias technologijas žemės ūkyje arba kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, tiksliojo ūkininkavimo priemones taiko vos dešimtadalis ūkių, kur traktorius valdo kompiuteriai, naudojama palydovinė navigacija, sėjama tiksliai, nešvaistant sėklos, tręšiama ir purškiama tik ten, kur to labiausiai reikia.
Tokiu būdu sutaupoma iki 40 procentų sėklų, trąšų, augalų apsaugos priemonių, tačiau derlius būna toks pat ar net didesnis nei dirbant įprastai. Be to, taikant tiksliąsias technologijas mažiau teršiama aplinka. Pažangiomis technologijomis apdorotas mėšlas taupo ne tik ūkio išlaidas, bet ir efektyvina jo naudojimą dirvoje. Tas ypač aktualu Lietuvai, iki 2030 m. įsipareigojusiai 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Todėl Žemės ūkio taryba siūlo iki kitų metų pabaigos įgyvendinti šias priemones:
- Dirvožemio tyrimai, įvertinant kiek augalams reikalingų medžiagų turi įvairių ūkių dirvos. Skaičiuojama, kad būtų galima per metus ištirti apie 700 tūkst. ha šalies žemės ūkio paskirties žemės.
- Dirvožemio tyrimų duomenų skaitmeninimas, tręšimo, sėjos ir kt. planavimas bei paruošimas naudoti išmaniojoje žemės ūkio technikoje.
- Išmaniosios žemės ūkio technikos įsigijimas. Turėtų būti taikoma didelio intensyvumo parama išmaniųjų sėjamųjų, purkštuvų, tręštuvų, mėšlo įterpimo, separavimo įrenginių ir automatinio vairavimo bei kitos skaitmeninės ir tiksliosios žemdirbystės įrangos įsigijimui.
2020 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruota 156 tūkst. žemės ūkio valdų. Atliekant lėšų poreikio analizę, daryta prielaida, kad į išmaniąsias technologijas aktyviausiai investuos ūkiai, didesni, nei 50 ha. Tokių valdų registruota 9658. Manoma, kad paraišką įsigyti bent vieną objektą, pateiktų maždaug 1200 žemdirbių. Siekiant kuo didesnės išmaniųjų technologijų plėtros, ateityje į projektą turėtų būti įtraukta daugelis ūkių, tačiau iki kitų metų pabaigos realu įgyvendinti tik numatytas investicijas. Į mėšlo tvarkymo įrangą investuos stambesnieji gyvulininkystės ūkiai ir įmonės.
Pateiktame projekte siūloma atlikti 700 tūkst. dirvožemio tyrimų, įsigyti 400 išmaniosios technikos komplektų: tręštuvų, purkštuvų, sėjamųjų. Beveik milijonas eurų numatomas skaitmeniniams tiksliosios žemdirbystės sprendimams įdiegti. Iš viso projektui įgyvendinti prireiks 121 mln. 400 tūkst. eurų.
Šį pasiūlymą parengusios Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas (Grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius) Ignas Jankauskas sako, kad aukštosios technologijos žemės ūkyje kurs gerai apmokamas darbo vietas, pritrauks jaunų žmonių.
Tokiam projektui pritaria daugelis žemdirbių organizacijų, palankiai vertina ir Žemės ūkio ministerijos specialistai. Pasak ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovės Virginijos Žostautienės, nors Lietuvos| ekonomikos gaivinimui skirtas „ Ateities ekonomikos DNR“ planas, jau kurį laiką yra patvirtintas vyriausybės ir jau pradėtas vykdyti, papildomoms žemės ūkio pertvarkos priemonėms finansuoti Finansų ministerija turi tam tikrą rezervą. Būtent iš jo ir tikimasi rasti beveik 107 milijonus eurų šiam perėjimo prie aukštųjų žemės ūkio technologijų projektui.
Iki šiol žemės ūkio ministerija vyriausybei yra pateikusi 7-ias ekonomikos gaivinimo priemones, iš jų dviem skirtas finansavimas.
Lietuvos žemės ūkio taryba
