Pagrindinis vonios ir dušo panašumas yra tai, kad jų abiejų tikslas tas pats – nuprausti kūną. Be to, tiek vonia, tiek dušas padeda raumenims atsipalaiduoti ir mažina stresą. Tačiau įsirenginėjant vonios kambarį vis tiek dažnai kyla klausimas, ką geriau rinktis: vonią ar dušo kabiną?
Dušo kabinos priežiūra – lengvesnė
Dušo kabinų gamyboje dažnai naudojamas stiklas. Tai – vienas iš lengviausiai valomų paviršių, kuriam tereikia gero valiklio. Negana to, dėl stiklo mažas vonios kambarys atrodo erdvesnis nei yra iš tikrųjų. Ypač toks įspūdis susidaro, jeigu dušo kabina driekiasi nuo pat grindų iki lubų. Stiklas būna įvairių spalvų ir dizainų, todėl galite pasirinkti raštą, atitinkantį norimą stilių. Iš stiklo pagamintos kokybiškos dušo kabinos yra puikus sprendimas norintiems įsirengti vonios kambarį madingai ir sutaupyti laiko jį prižiūrint.
Pateikiame paprastus žingsnius, kaip palaikyti švarą duše:
- Po naudojimo nuvalykite ir nusausinkite dušo įrenginį minkštu sausu rankšluosčiu. Tai padės išvengti kietų vandens nuosėdų.
- Naudokite valiklį. Pastebėję bent menkiausią nuosėdų ant dušo stiklo susikaupimo požymį, užpurkškite valiklio ant kabinos ir palikite minutei.
- Popieriniu rankšluosčiu įtrinkite valiklį į išpurkštas vietas ir sausai nušluostykite kabiną.
Dušą rekomenduoja gydytojai
Dušas odai yra naudingesnis negu vonia, nes prie kūno liečiasi mažiau vandens. Tačiau nesvarbu, ar tai būtų maudynės vonioje, ar ilgos trukmės dušas, per didelis vandens kiekis gali iš odos atimti natūralius aliejus. Per dažnai maudantis duše, odos paviršius gali tapti pažeistas, atsirasti dirginimas ir uždegimas. Tai taip pat gali dehidratuoti odą, nuplauti naudingas bakterijas ir padidinti infekcijos riziką. Oda gana efektyviai valosi pati, todėl norint palaikyti tinkamą higieną, nereikia nuolat šveistis.
Saikingas prausimasis po dušu gali pagerinti kraujotaką. Tai ypač stimuliuoja galvos odos kraujotaką ir pagerina plaukų išvaizdą, taip pat skatina sveiką odos švytėjimą.
Idealus būdas palaikyti švarą – trumpai praustis po šiltu dušu ir muilą naudoti tik kirkšnių, pėdų ir pažastų srityje, t. y. iš esmės visur, kur po karštos dienos ar intensyvios treniruotės atsiranda nemalonus kvapas. Įprastas muilo gabalėlis yra skirtas pašalinti nuo odos riebalus, todėl naudodami muilą ant viso kūno, rizikuojate prarasti naudingus natūralius aliejus.
Švaresnis sprendimas – dušo kabinos
Dušai geriau išvalo kūną nei vonios. Maudantis vonioje sėdite vandenyje, kuris naudojamas kūnui nuprausti, tad nešvarumai vis tiek gali prilipti prie odos. Prausiantis po dušu vanduo, kuriuo valote kūną, nuteka į kanalizaciją, tad su oda liečiasi tik švarus vanduo.
Daugelis žmonių po maudynių vonioje dar nusiprausia duše, nes gulėdami tame pačiame vandenyje, kuris buvo užterštas nešvarumais, jie nesijaučia švarūs. Yra netgi rekomenduojama išsimaudyti vonioje, o tada greitai nusiprausti po dušu, kad nuplautumėte muilo likučius ir nešvarumus.
Atpalaiduojančios ir gydančios vonios
Vonios puikiai atpalaiduoja raumenis, stimuliuoja nervų sistemą ir švelniai nušveičia odą. Viename tyrime nustatyta, kad dalyviai, kurie kasdien maudėsi panardinti į šiltą vandenį, patyrė mažiau nuovargio, streso ir depresijos. Be to, tyrėjai taip pat nustatė, kad vonios skatina kraujotaką ir medžiagų apykaitą.
Jeigu kamuoja peršalimas ar gripas, karšta vonia taip pat padės pasijusti geriau. Kai sergate, panirimas šiltame vandenyje gali padėti sumažinti slogą, karščiavimą ir atpalaiduoti skaudančius raumenis.
Vienas iš pagrindinių vonios privalumų yra tas, kad į vandenį galima pridėti naudingų ingredientų. Yra keletas skirtingų vonios rūšių, kurių kiekviena savaip naudinga:
- Sitz vonia. Sėdėjimas šiltame vandenyje, kuris siekia tik klubus ir sėdmenų apačią, vadinamas sėdimąja vonia. Sitz vonia yra puiki naminė priemonė, skatinanti tarpvietės gijimą po gimdymo. Ji taip pat gali būti naudojama gydant hemorojų, dirginimą ar niežėjimą.
- Aromaterapinė vonia. Vonią su keliais lašais eterinių aliejų galima naudoti protui ir pavargusiems raumenims nuraminti. Ypač atpalaiduoja levandų ir eukaliptų aliejai.
- Avižinių dribsnių vonia. Ji gali būti naudojama egzemos ir psoriazės simptomams palengvinti, odos paraudimui ir uždegimui numalšinti.
Kuris variantas labiau taupo vandenį?
Paprastai maudantis vonioje sunaudojama daugiau vandens nei prausiantis po dušu. Tačiau faktinis vandens suvartojimas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, vonios dydžio ir prausimosi duše trukmės. Standartinio dydžio vonioje telpa maždaug 159 l vandens, tačiau maudantis ji retai pripildoma iki viršaus, nes paliekama vietos kūnui panirti. Taigi, galima teigti, kad maudantis vonioje sunaudojama apie 113,56 l vandens.
Standartiniame duše per minutę paprastai sunaudojama apie 9,46 l vandens. Atsižvelgiant į vidutinį 10 minučių trukmės dušo laiką, iš viso sunaudojama 94,64 l vandens. Rinkoje yra ir mažo srauto dušo galvučių, kurios sunaudoja mažiau vandens – apie 7,57 l vandens per minutę.
