Beveik pusė lietuvių geriausiais asmeninių finansų patarėjais laiko pačius save ir tik retkarčiais patarimų kreipiasi į profesionalus arba pasikonsultuoja su sutuoktiniais, artimaisiais. Nors savo jėgomis tvarkytis su pinigais labai pasitikime, tyrimai rodo, kad finansinio raštingumo stokojame.
Šiaulių banko užsakymu atliktas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas, kuri atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, parodė, kad net 44 proc. lietuvių geriausiais finansiniais patarėjais laiko save. Vos 17 proc. apklaustųjų atsakė, kad norėdami pasitarti finansiniais klausimais kreipiasi į bankų, kitų finansinių įstaigų konsultantus.
Kiek daugiau nei dešimtadalis apklausoje dalyvavusių žmonių teigė pasitariantys su sutuoktiniais, nedidelė dalis sakė klausanti tėvų, artimųjų, draugų nuomonės.
Įdomu tai, kad labiausiai pasitikinčių savimi tendencingai daugėja – pernai tokių buvo 41 proc., 2020-aisiais – 38 proc. Tiesa, nors ir labai nežymiai, tačiau daugėja ir pasitikinčių finansinių įstaigų ekspertais, bet mažėja klausiančių sutuoktinio nuomonės.
Tuo tarpu šiemet paskelbtas Lietuvos banko iniciatyva pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų parengtą metodiką atliktas finansinio raštingumo tyrimas atskleidė, kad Lietuvių finansinės žinios nuo 2015 m. pablogėjo beveik 20 proc., o minimalų bazinį žinių lygį pasiekusiais galima laikyti tik penktadalį apklaustųjų.
Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui sako, kad finansų sritis mažai kuo skiriasi nuo daugelio kitų svarbių sričių gyvenime – vis dar esame įpratę manyti, kad už mus pačius daugiau išmanančių nėra.
„Viena vertus, gal ir gerai, kad lietuviai turi tvirtą nuomonę finansiniais klausimais. Kita vertus, pernelyg savimi pasitikėdami darome daug klaidų, lengvai patenkame į sukčių pinkles, nesilaikome pagrindinių finansinio raštingumo taisyklių. Paradoksalu – tyrimai rodo, kad lietuvių finansinio raštingumo lygis yra ganėtinai žemas, tačiau kai reikia pasikonsultuoti finansų klausimais, gyventojai labiausiai pasitiki savo nuomone. Galbūt tai lemia mūsų būdo bruožai – esame labai užsispyrę, atkakliai giname savo nuomonę. Tačiau finansai yra sudėtinga sritis, priimant svarbius finansinius sprendimus reikia žinių ir įsigilinimo, todėl verta išklausyti specialistų patarimų. Ypač tai svarbu, kai sprendžiami finansiniai klausimai dėl investavimo, paskolų, kaupimo ateičiai“, – sako D. Kolmatsui.
Tas pats tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei pusėje (62 proc.) namų ūkių finansinius sprendimus priima vienas namų ūkio narys, 38 proc. atvejų sprendimus priima sutuoktiniai ar partneriai kartu.
Pasitarti nieko nekainuoja
Finansų ekspertė pabrėžia, kad patarimų vengiantys lietuviai neišnaudoja galimybių juos gauti nemokamai.
Pavyzdžiui, visi pensijų fondų valdytojai savo klientams yra įsipareigoję nemokamai teikti investavimo rezultatų, pasirinktų krypčių ataskaitas, paaiškinti, kodėl investuojant pasirenkamos vienos ar kitos įmonės akcijos, akcijų fondai.
Šiaulių banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad bent kartą per metus savo pensijų fondų rezultatais pasidomi 69 proc. lietuvių, tad didelės dalies kaupiančiųjų rezultatai vis dar nedomina. Tiesa, per pastaruosius penkerius metus besidominčių savo pensijų fondų sėkme padaugėjo – 2019-aisiais tokių buvo tik 59 proc.
„Šiek tiek keista, kad ne visi gyventojai domisi, kaip investuojami jų pinigai, kurių senatvėje reikės ne vieną dešimtmetį. Kad žinių daugeliui trūksta, akivaizdu ir iš to, kiek jų vis dar naiviai tikisi senatvėje gyventi iš santaupų ar „Sodros“ pensijos. Visi naudojamės bankų paslaugomis, kurie savo klientams finansiniais klausimais patarinėja nemokamai. Jei visos reikiamos informacijos nepavyksta gauti bet kada užsukus į banko skyrių, visuomet galima registruotis į konsultacijas specifiniais klausimais: kaupimo pensijai, investavimo, indėlių, paskolų“, – tikina D. Kolmatsui.
Absoliuti dauguma (83 proc.) šalies gyventojų teigia planuojantys savo pajamas, tačiau vos 22 proc. apklaustųjų yra sudarę savo ar šeimos finansinį planą.
Anot pašnekovės, finansų įstaigų ekspertai turi išsamių žinių ir patirties įvairiose srityse, įskaitant investicijas, mokesčius, pensijų, turto planavimą, rizikų valdymą ir t.t.
Kaip vieną iš sričių, kuriai gyventojai neretai skiria per mažai dėmesio, D. Kolmatsui įvardija paskolas, kurių finansų įstaigos šiandien siūlo įvairiausių.
„Imti paskolą – labai atsakingas finansinis sprendimas. Pinigai dažniausiai pasiskolinami ilgam laikui, jei tai būsto paskola – net kelios dešimtims metų. Imantys paskolą turėtų iki paskutinio niuanso įsigilinti, kokios jos sąlygos, kiek pinigų galiausiai sumokės ir t.t. Deja, nenorėdami konsultuotis žmonės klysta ir permoka arba pasirenka ne tinkamiausią jiems sprendimą“, – sako D. Kolmatsui.
„Kažkur girdėjau“ – ne geriausias argumentas priimant sprendimus
Vis dėlto nusprendus finansų klausimais pasikonsultuoti D. Kolmatsui pataria įvertinti, ar pasirinkti patarėjai iš tiesų patikimi.
„Jūsų priimami finansiniai sprendimai gali turėti ilgalaikį ir labai didelį poveikį gyvenimui, ateities planams. Kai šie sprendimai priimami remiantis prastais arba klaidinančiais patarimais, pasekmės gali būti sunkios. Patarinėti finansų klausimais šiandien imasi bet kas, kam, pavyzdžiui, bent kartą pavyko brangiai parduoti rizikingas investicijas ir pan., tad tie, kuriems pasisekė, o ne tie, kurie sėkmingai dirba daugelį metų“, – sako finansų ekspertė.
Ji rekomenduoja įsitikinti, kokią finansų valdymo patirtį patarėju pasirinktas žmogus turi, kokia jo reputacija. Nemaža dalis internete savo sėkmės istorijomis besidalijančių patarėjų jau yra demaskuoti, tad apie jų „sėkmingas investicijas“ nesunku rasti informacijos.
„Neretai priimant finansinius sprendimus žmonės kliaujasi nuogirdomis, kažkur girdėtais patarimais. Tvarkant savo pinigus šie argumentai gali būti nieko verti. Beje, pastebiu, kad dažnas patarimo klausia tik tam, kad patvirtintų savo išankstines nuostatas, o jei taip nenutinka – net puikių patarimų neklauso“, – priduria D. Kolmatsui.
Svarbu žinoti: Kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investavimo rizika. Kaupiant pensijų fonduose taikomi mokesčiai. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities investicijų valdymo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Sudaryta II pakopos pensijų kaupimo sutartis negalės būti nutraukta, išskyrus pirmą kartą sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, kurią dalyvis turi teisę vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą, atkreipti dėmesį į su investicijomis susijusias patiriamas rizikas, taikomus atskaitymus bei atidžiai perskaityti pensijų fondo taisykles, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis. Daugiau informacijos – www.sb.lt.
