Beveik 19 proc. Lietuvos gyventojų, keliaujančių tolimojo susisiekimo autobusais, teigia niekada nesisegantys saugos diržo.
Tai rodo kelionių technologijų įmonės „FlixBus“ užsakymu atlikta apklausa. Tai – didžiausias toks rodiklis Baltijos šalyse. Niekada saugos diržo autobuse nesisega vos 9 proc. estų ir 16 proc. latvių.
Apklausos duomenimis, nuolat saugos diržą tolimojo susisiekimo autobusuose segasi tik 20 proc. Lietuvos respondentų. Palyginimui, Estijoje šis rodiklis siekia 38 proc., Latvijoje – 22 procentus.
„Keliaujant autobusu saugos diržas daugeliui keleivių vis dar nėra savaime suprantamas dalykas. Tai nėra įprotis, kuris įsijungtų automatiškai, kaip dažnai nutinka sėdant į automobilį. Vis tik, kaip ir automobilyje, taip ir tolimojo susisiekimo autobusuose reikėtų paisyti galiojančių kelių eismo taisyklių ir prisisegti saugos diržu“, – sako „FlixBus“ viceprezidentas Michalas Lemanas.
Pasak jo, saugos diržų problemos mastą patvirtiną ir Lietuvos policijos duomenys – vien pernai šalyje užfiksuota apie 20 tūkst. pažeidimų, susijusių su nenaudojamais saugos diržais įvairiose transporto priemonėse.
Įvardijo priežastis ir pasekmes
Apklausos duomenimis, pagrindinė priežastis, kodėl keleiviai nesinaudoja saugos diržais, yra per mažas dėmesys aplinkos detalėms. Net 50 proc. Lietuvos respondentų, kurie saugos diržo nesisega, teigia jo paprasčiausiai nepastebintys. Tai gerokai daugiau nei Latvijoje ir Estijoje, kur šią priežastį nurodo po 36 proc. apklaustųjų.
„Saugumas yra svarbiausias „FlixBus“ prioritetas, todėl primygtinai raginame keleivius segėti saugos diržus – jų naudojimą numato įstatymai. Kiekviename autobuse yra aiškiai matomi lipdukai, primenantys apie saugos diržų svarbą. Be to, kiekvienos kelionės pradžioje keleiviams primenama apie saugos diržų segėjimą. Prieš pradėdami dirbti „FlixBus“, visi vairuotojai yra apmokomi pagal aukštus veiklos ir aptarnavimo standartus, kurie apima ir saugumo reikalavimus. Praėjusiais metais šioje Europos dalyje surengėme 25 mokymų sesijas ir apmokėme daugiau nei 300 vairuotojų“, – sako M. Lemanas.
Kitos priežastys nesisegti saugos diržo Lietuvoje minimos rečiau nei kaimyninėse šalyse: 17 proc. apklaustųjų teigia, kad segėti saugos diržą autobuse nepatogu (Latvijoje – 26 proc., Estijoje – 30 proc.), o 14 proc. prisipažįsta, kad tiesiog pamiršta tai padaryti (Latvijoje – 21 proc., Estijoje – 23 proc.). Tuo pat metu 16 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad saugos diržo segėti autobuse apskritai nereikia – tai didžiausia tokia dalis Baltijos šalyse.
Vis tik apklausos duomenimis, apie pusė Lietuvos gyventojų nežino, kad už neprisisegtą saugos diržą tolimojo susisiekimo autobuse taip pat gali būti skiriama bauda. Šiuo metu bauda už saugos diržo nesegėjimą Lietuvoje siekia nuo 30 iki 50 eurų, o pakartotinai užfiksavus pažeidimą – nuo 60 iki 90 eurų. Savo ruožtu „FlixBus“ atstovas primena, kad saugos diržo segėjimas yra privalomas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Keliaujant užsienyje galima užsitraukti ir gerokai didesnę baudą – pavyzdžiui, Estijoje už saugos diržo ignoravimą gali gauti ir 80 eurų baudą.
Apklausą „FlixBus“ užsakymu 2025 m. lapkritį Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrime dalyvavo po 1000 respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
