Ne vienas ūkininkas savo valdose turi kampelių, kurie laikui bėgant buvo apleisti, buvusios ganyklos užžėlė krūmais, šlapynės tapo sunkiai prieinamos, o jų priežiūra reikalauja papildomų išlaidų. Tačiau šiuolaikinė žemės ūkio politika siūlo išeitį – apleistas teritorijas paversti vertingais gamtos plotais, kurių sutvarkymo išlaidas valstybė pasiruošusi finansuoti iki 100 proc.
Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 29 d. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kviečia teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“. Šiam kvietimui skirta daugiau nei 3 mln. eurų.
Pagrindinis paramos tikslas – atkurti palankią būklę apleistose natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei šlapynėse, kuriose anksčiau buvo vykdoma ekstensyvi žemės ūkio veikla, tačiau šiuo metu ji nutrūkusi. Sutvarkius šias teritorijas būtų sudarytos palankesnės sąlygos išlikti retoms gyvūnų ir augalų rūšims.
Pagal priemonę atkuriamos ir saugomos rūšių buveinės: meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola), balinio vėžlio (Emys orbicularis), kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius), niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita), šiaurinio auksinuko (Lycaena helle), auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia), plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum), stulgio (Gallinago media), paprastojo griciuko (Limosa limosa), raudonkojo tuliko (Tringa totanus), didžiosios kuolingos (Numenius arquata).
Taip pat atkuriamos Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralios buveinės: miškapievės, kadagynai, medžiais apaugusios ganyklos, nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, karbonatinių smėlynų pievos, stepinės pievos, rūšių turtingi briedgaurynai, melvenynai.
Nors pagrindinis paramos tikslas – išsaugoti retas rūšis, tokias kaip meldinė nendrinukė ar balinis vėžlys, praktikai pastebi ir kitą pusę. Natūralios, atkurtos pievos yra itin naudingos gyvulininkystės ūkiams.
Tokiose pievose auga dešimtys rūšių augalų, kurie turi biologiškai aktyvių organinių junginių, stiprinančių gyvulių imunitetą. Be to, natūralios pievos pasižymi itin tvirta velėna – galvijai ar avys jų neišmindo taip greitai kaip sėtų ganyklų, todėl ganymo sezonas tokiuose plotuose gali trukti ilgiau.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 70 000 eurų, o tinkamos finansuoti išlaidos gali būti kompensuojamos iki 100 proc.
Tinkamos finansuoti išlaidos apima:
- pievų bei šlapynių palankios buveinių būklės atkūrimo ir sąlygų šioms buveinėms išlikti sudarymo darbų išlaidas, tokias kaip sumedėjusios ir žolinės augalijos pašalinimas, sutvarkymas, išvežimas ir pan. – 3 124,31 euro už 1 ha;
- ganyklų tvorų įsigijimą ir įrengimą ten, kur jų nebuvo arba jos yra sunykusios – 61,26 euro už 1 m;
- elektrinių piemenų, įskaitant jų komponentus, įsigijimą – 2,82 euro už 1 m;
- seklių kūdrų (iki 0,1 ha) įrengimą balinių vėžlių buveinėse;
- projekto rengimo ir kitas bendrąsias išlaidas (iki 10 proc. projekto vertės).
Dėl paramos gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, ūkininkaujantys kaimo vietovėje. Svarbiausia sąlyga – pareiškėjo valda ar jos dalis turi patekti į EB svarbos natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių plotus. Pasitikrinti, ar konkreti valda patenka į šias teritorijas, galima VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje.
„Svarbu žinoti, kad kartu su paraiška būtina pateikti gamtotvarkos darbų poreikio aprašymą. Jis turi būti suderintas su Saugomų teritorijų direkcija, kurios veiklos teritorijoje yra numatomas sutvarkyti plotas“, – akcentuoja ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Smilgaitytė.
Specialistė taip pat primena, kad ši parama yra skirta investicijoms, o ne nuolatinei priežiūrai. Todėl lėšų negalima prašyti už tuos plotus, kurie jau buvo deklaruojami paramai gauti pagal Strateginio plano ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ arba už tuos plotus, kurie praėjusiais ir einamaisiais kalendoriniais metais buvo tinkami tiesioginėms išmokoms gauti. Paramos galima prašyti tik už plotus, kurie nebuvo deklaruoti pagal minėtą ekologinę sistemą ir minėtais laikotarpiais nebuvo tinkami tiesioginėms išmokoms gauti arba iš viso nebuvo deklaruoti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje.
Daugiau informacijos apie priemonę ir tikslius reikalavimus galima rasti čia.
