Šiais metais Lietuvoje mokyklų duris pravers apie 350 tūkst. vaikų – nuo pradinukų iki vyresnių klasių mokinių. Po itin skaudžių įvykių pastaraisiais metais tėvai ir globėjai vis labiau nori būti užtikrinti, kad vaikai ne tik saugiai pasiekė klasę, nepamiršo svarbiausių daiktų, bet ir prireikus yra greitai pasiekiami. Vis dėlto vaiko buvimo vietos stebėjimas neturėtų tapti kontrolės įrankiu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Šiandien technologijos suteikia vis daugiau galimybių tėvams ir globėjams palaikyti saugų ryšį su savo vaikais. Ramybę padeda užtikrinti įvairūs sprendimai – nuo specialiai vaikams sukurtų išmaniųjų laikrodžių iki nedidelių sekimo priedų ar programėlių. Pastebime, kad Lietuvoje itin mėgstamos technologijos, kurios neskatina vaikų per anksti įsitraukti į socialinius tinklus ar kitas skaitmenines pramogas“, – pasakoja Arūnas Mickevičius, „Bitės“ generalinis direktorius.
Ne tik ryšiui, bet ir buvimo vietai
Pirmasis ir bene populiariausias sprendimas Lietuvoje – išmanieji laikrodžiai vaikams. Tokie įrenginiai, kaip „Gudrutis“, leidžia vaikui skambinti tik tėvų ar globėjų patvirtintais numeriais, o skubios pagalbos atvejais paspausti SOS mygtuką. Tuo pat metu laikrodžiai fiksuoja vaiko buvimo vietą, kurią galima sekti realiu laiku.
„Išmanusis laikrodis yra tarsi tarpinis variantas tarp įprasto telefono ir išmaniojo laikrodžio. Vaikas visada pasiekiamas, bet nėra viliojamas socialinių tinklų ar internetinių žaidimų. Naujausi laikrodžių modeliai turi tik integruotus, mažiems vaikams saugius žaidimus. Be to, laikrodžiai yra patogūs – juos sunku pamesti, jie atsparūs smūgiams ir vandens purslams, todėl tinkami kasdieniam naudojimui“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.
Kitas vis dažniau naudojamas sprendimas – nedideli sekimo priedai, pavyzdžiui, „Apple AirTag“ ar „Samsung Galaxy SmartTag“. Jie gali būti prisegti prie vaiko kuprinės, sportinio krepšio ar dviračio. Tėvai ar globėjai savo telefone gali stebėti, kur yra vaiko daiktai, ir išvengti situacijų, kai kuprinė lieka mokyklos koridoriuje ar dviratis prie mokyklos stadiono.
„Šie prietaisai nėra skirti sekti vaiko buvimo vietą realiu laiku, todėl jų nereikėtų painioti su laikrodžiais ar programėlėmis. Tačiau jie labai praverčia tais atvejais, kai svarbiausia yra ne kontrolė, o užtikrinimas, kad daiktai nepražus. Tėvams ir globėjams tai suteikia mažiau kasdienio streso, o vaikams padeda mokytis atsakomybės saugoti savo daiktus“, – sako „Bitės“ technologijų direktorius.
Programėlės telefone – platesnė kontrolė vyresniems vaikams
Jeigu vaikas jau turi savo išmanųjį telefoną, saugumą gali sustiprinti specialios programėlės. „Google Family Link“, „Life360“ ar „Apple Find My“ leidžia matyti vaiko buvimo vietą, stebėti, ar jis laiku pasiekė mokyklą ar būrelį, bei gauti pranešimus, jei vaikas nukrypsta nuo įprasto maršruto.
„Tėvai gali nustatyti saugias zonas – pavyzdžiui, mokyklą ar namus – ir gauti pranešimą, kai vaikas ten atvyksta arba išeina. Be to, šios programėlės leidžia valdyti ekrano laiką, riboti tam tikrų programėlių naudojimą. Tai svarbu ne tik dėl saugumo, bet ir dėl sveiko vaikų santykio su technologijomis ugdymo. Pavyzdžiui, galima riboti laiką, kiek galima žiūrėti „YouTube“. Be to, galima užblokuoti tam tikras interneto svetaines ar net nustatyti, kada telefonas apskritai gali būti naudojamas – pavyzdžiui, drausti naršymą pamokų metu ar po nustatytos valandos vakare“, – teigia vienas iš skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
Pasak M. Raubos, kai kurios paslaugos internete automatiškai apsaugo vaikus, pavyzdžiui, „YouTube“ gali atpažinti, kad socialiniu tinklu naudojasi vaikas ir rodyti tik vaikų auditorijai tinkamą turinį. Vis dėlto tai nėra 100 proc. patikimas turinio filtravimo būdas, tad pastebėjus neatitikimus reikėtų patikrinti paskyros nustatymus. Svarbiausia – tinkamai pasirinkti sprendimą pagal vaiko amžių ir šeimos poreikius.
„Pradinukams geriausiai tinka išmanieji laikrodžiai, vyresniems vaikams – programėlės telefone, o sekimo įrenginiai gali būti papildomas saugumo garantas bet kuriame amžiuje. Tačiau svarbiausia – neperlenkti lazdos ir technologijas naudoti kaip pagalbą, o ne kaip kontrolės įrankį. Itin svarbu ugdyti vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, tačiau nepamiršti aptarti ir galimus pavojus skaitmeninėje erdvėje, ko nereikėtų daryti“, – pabrėžia jis.
