Lietuvą pasiekė nauja gripo sezono banga – auga sergamumas ne tik juo, bet ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei COVID-19. Vis dėlto, dažnesni peršalimai ar užsitęsusios infekcijos ne visada susijusios tik su virusų aktyvumu. Kartais jų fonas – ir lėtinis stresas.
Pasak psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, nors jį daugelis esame linkę nuvertinti, net ir stresas tiesiogiai veikia mūsų gebėjimą atsispirti infekcijoms.
Kad stresas Lietuvoje – opi problema, atskleidė „Eurovaistinės“ inicijuotas tyrimas. Pirmą kartą Lietuvoje atlikto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, net 38 proc. gyventojų kasdien jaučia stresą. Jo šaltiniai taip pat aiškūs: labiausiai spaudžia darbo ar mokymosi keliama įtampa (48 proc.), finansiniai rūpesčiai (36 proc.) ir sveikatos problemos (35 proc.). Tačiau būtent pastarosios neretai gali tapti ir pasekme – ne tik priežastimi.
„Nors lietuviai linkę domėtis sveikatos temomis, bet tai, kaip stresas veikia patį kūną – daugeliui lieka nematoma grandis. NSI rezultatai rodo – tik mažiau nei kas dešimtas stresą, nerimą, depresiją nurodo kaip veiksnius, kurie daro įtaką fizinei sveikatai. Tačiau fizinė ir emocinė sveikata stipriai susijusios – nuolatinė įtampa pasireiškia ir kaip negalavimai kūne. Todėl norime šviesti visuomenę, kad vien tik simptomų šalinimas nepadės pagerinti bendros savijautos, jei nebus atkreiptas dėmesys į emocinę gerovę“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
Kaip stresas silpnina imunitetą?
Pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, trumpalaikė įtampa yra natūrali organizmo reakcija. Tačiau kai stresas tampa nuolatine būsena – tai gali tiek sukelti naujas ligas, tiek pabloginti jau esamas.
„Ilgalaikis stresas palaiko padidėjusį kortizolio ir kitų streso hormonų – katecholaminų – kiekį organizme. Dėl to mažėja T ir B limfocitų – už apsaugą atsakingų kraujo ląstelių – gamyba ir aktyvumas, sutrinka antikūnų formavimasis, silpnėja Natūralių žudikių (NK) ląstelių funkcija. O būtent jos padeda kovoti su virusais ir kitais patogenais“, – aiškina specialistas.
Anot jo, ilgainiui gali sutrikti ir pagumburio–hipofizės–antinksčių (HPA) ašies veikla – ji reguliuoja atsaką į stresą. Lėtinis stresas prisideda ir prie limfocitų sumažėjimo kraujyje, silpnina antivirusinį ir priešvėžinį atsaką bei padidina jautrumą dažnoms virusinėms infekcijoms. „Trumpai tariant – chroniškai įsitempęs žmogus tampa pažeidžiamesnis tiek peršalimui, tiek ir kitoms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms“, – pabrėžia D. Jakučionis.
Be to, užsitęsęs stresas skatina lėtinį uždegimą organizme (padidėja uždegiminių žymenų kiekis, mažėja antivirusinių signalinių molekulių) – tai ilgainiui gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, metabolinio sindromo, depresijos ar net onkologinių susirgimų riziką. Gali prisidėti ir prie autoimuninių ligų vystymosi.
„Reikia suprasti, kad ne kiekvienas stresas veikia vienodai. Trumpalaikis, ūminis stresas – trunkantis nuo kelių minučių iki valandų – iš tiesų gali trumpam suaktyvinti apsaugines organizmo sistemas. Tai evoliucinis atsakas į galimą pavojų – sužeidimą ar infekciją. Tačiau kai įtampa tampa chroniška, organizmas išsenka ir apsauginė sistema pradeda veikti prasčiau“, – sako psichoterapeutas.
Kada verta sunerimti?
Stresas retai pasireiškia tik emocijomis. Dažnai jis „kalba“ ir per kūną. Pasak specialisto, įspėjamieji ženklai gali būti:
- pasikartojantys galvos skausmai, ypač padidėjus darbo krūviui;
- miego sutrikimai – sunku užmigti, prabundama anksti, ryte jaučiamasi nepailsėjus;
- virškinimo problemos – rėmuo, refliuksas, pilvo skausmai, dirgliosios žarnos simptomai ir kt.;
nuolatinis nuovargis, energijos stoka; - dažnesni peršalimai, lėčiau gyjančios žaizdos;
- kraujospūdžio svyravimai, galvos svaigimas, drebulys, prakaitavimas, ūžesys ausyse;
- nepaaiškinami svorio ar apetito pokyčiai.
„Svarbu atkreipti dėmesį, ar simptomai kartojasi sistemiškai – pavyzdžiui, kartu pasireiškia galvos skausmas, miego sutrikimai ir kraujospūdžio svyravimai. Taip pat verta stebėti, ar jie paūmėja po konfliktų ar didesnių stresorių. Tokiu atveju reikėtų ieškoti ne tik fizinės, bet ir emocinės priežasties“, – sako psichoterapeutas.
Trys dalykai, kuriuos galite padaryti jau šiandien
Augant virusinių infekcijų skaičiui, stiprus imunitetas tampa ypač svarbus. Tačiau, kaip rodo tyrimo duomenys ir eksperto įžvalgos, rūpestis sveikata yra ne tik vitaminai ar vaistai – būtina rūpintis ir emocine savijauta. Pasak psichoterapeuto, kasdienybėje streso poveikį sveikatai mažinti gali padėti trys paprasti, bet moksliškai pagrįsti žingsniai:
Fizinis aktyvumas. Bent 10–20 min. greito ėjimo ar sporto padeda reguliuoti streso hormonų lygį.
Miego higiena. Pabūkite be ekranų prieš miegą, eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, venkite kofeino likus 6 valandoms iki miego.
Mokymasis būti „čia ir dabar“. Skirkite bent 5–10 min. sąmoningam kvėpavimo ar aplinkos stebėjimui – pavyzdžiui, tai puikiai galima derinti su pasivaikščiojimu.
„Jei darbo ar kitų įsipareigojimų sukelto streso visiškai išvengti nepavyksta, reikėtų mokytis jį subalansuoti. Visų pirma, svarbus darbo ir poilsio režimas bei atsiribojimas nuo darbo namuose. Taip pat – svarbu gebėti keisti savo įsitikinimus apie darbą ir stresą: ar tikrai kiekviena situacija yra grėsmė? O jei jaučiate, kad patys nebesusitvarkote, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, kuris padėtų atrasti ryšius tarp streso ir simptomų bei nukreipti, kur link dirbti su savimi“, – pataria D. Jakučionis.
