Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tiesiog aktyviai pasivaikščioja ar lengvai bėgioja parke. Dažnai profesionaliai sportuojančius prižiūri sporto medikai, jiems skiriamos įvairios periodinės sveikatos patikros.
Šeimos gydytoja Alma Astafjeva komentuoja, ką daryti tarpinei grupei žmonių, kurie nepriskiriami profesionaliai sportuojantiems, bet jų krūviai yra pakankamai intensyvūs.
Tokie žmonės dažniausiai ruošiasi ir dalyvauja maratonuose, triatlonuose ar kitose jėgos bei ištvermės reikalaujančiose treniruotėse, varžybose. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ medikė rekomenduoja šiems sportininkams savarankiškai pasirūpinti savimi ir reguliariai tikrintis sveikatą, kad sau nepakenktų.
Dažnam koją pakiša vitaminų ir mineralų trūkumas ar net perteklius
Pasak A. Astafjevos, intensyviai sportuojančių sveikatos pasitikrinimo reguliarumas priklauso nuo treniruočių ir varžybų kiekio, bet kiekvienas privalomai pasitikrinti turėtų bent kartą per metus.
„Jei ruošiamasi ir dalyvaujama varžybose, tikrai rekomenduočiau pasitikrinti sveikatą prieš varžybas, nes jau vien pasiruošimo laikotarpis iki varžybų būna intensyvus. Dažnas net nepagalvoja, kad gali trūkti tam tikrų vitaminų ar mineralų, o siekiamas rezultatas prieš varžybas būna gana stiprus motyvas ignoruoti tam tikrus jaučiamus simptomus,“ – pasakoja gydytoja.
Lyginant su kitais, intensyviai sportuojantys žmonės turi didesnį vitaminų ir mineralų poreikį, tačiau juos reikėtų vartoti atsakingai ir saugiai. Vartojami polivitaminai kartais yra ne tik neveiksmingi, bet gali ir pabloginti situaciją. Specialistės teigimu, praktikoje stebima nemažai atvejų, kai gausiai vartojami baltyminių papildų, aminorūgščių kiekiai ar didelių dozių vitaminų papildai sutrikdo inkstų ar kepenų veiklą.
„Intensyvus krūvis daro įtaką viso organizmo būklei, dažniausiai raumenų, širdies, inkstų, kepenų ir kitų organų veiklai. Kadangi sportuojant organizmas patiria daug pokyčių, šie pokyčiai neturėtų būti laikomi savaime suprantamais, todėl norint apsisaugoti, kiekvienas sportuojantis turėtų atidžiau rūpintis savo kūnu,“ – pabrėžia A. Astafjeva.
Gydytoja skatina neignoruoti ir minimalių sveikatos pokyčių
Šeimos gydytoja išskiria, kad reikėtų stebėti savo pulsą ramybės ir treniruotės metu, periodiškai pasimatuoti kraujo spaudimą, atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, paprašyti, kad gydytojas paskirtų ir įvertintų elektrokardiogramą, o tam tikrai atvejais, galima atlikti ir papildomus instrumentinius tyrimus. Dažnai tyrimai skiriami tada, kai žmogus jaučia kokius nors neįprastus simptomus, blogiau atsistato po krūvio. Medikė pastebi, kad svarbu neignoruoti pakitusių kūno pokyčių galvojant, kad taip jaustis po sporto – normalu, ir rekomenduoja visada kreiptis į gydytoją.
„Darbe dažniausiai tenka konsultuoti pacientus, kurie kreipiasi būtent dėl to, kad po sporto jaučia įvairius nemalonius simptomus: nuovargį, mieguistumą, širdies permušimus, mėšlungį, kartais galūnių tinimą ir kt. Sportuojančios moterys dažniausiai skundžiasi nuovargiu, dažnu pulsu, alpimais, nerimauja, kad nepasiekia norimų rezultatų, nes neužtenka jėgų. Atlikus tyrimus dažnai randama mažakraujystė, kurią išgydžius savijauta iškart pagerėja. Sportuojantiems vyrams dažniausiai randamas įvairių vitaminų ir elektrolitų trūkumas dėl nesubalansuotos mitybos ir pernelyg didelio kofeino vartojimo. O jei vartoja daug baltyminių papildų, tenka stebėti ir inkstų funkcijos sutrikimų,“ – pasakoja A. Astafjeva ir prideda, kad profilaktiškai pasitikrinus galima sportuoti saugiau ir užtikrintai siekti norimų rezultatų.
