Artėjant Kalėdoms pasaulis tarsi pats kviečia sulėtėti. Sustoti. Apsidairyti aplink ir prisiminti, kad svarbiausi dalykai dažnai yra tylūs – žvilgsnis, pasakytas „kaip laikaisi“, buvimas šalia be didelių žodžių. Šventinis laikas primena, jog tikrasis artumas gimsta ne iš skubėjimo, o iš dėmesio vienas kitam, iš gebėjimo išgirsti ir būti.
Tęsiant gražia tradicija tapusius susitikimus, artėjant Kalėdoms Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis kartu su Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus specialistais aplankė Marijampolės specialiuosius socialinės globos namus, VšĮ „Cukrinukai“ ir Onkologinių ligonių asociaciją „Rūpestėlis“. Tai buvo ne formalūs vizitai, o nuoširdūs susitikimai – su žmonėmis, su istorijomis, su gyvenimais, kuriuose kasdien telpa ir stiprybė, ir trapumas.
Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose šis susitikimas sutapo su jaukiu Kalėdų eglės įžiebimu. Akimirka, kai šviesa užsidega ne tik eglėje, bet ir žmonių akyse. Kai bendruomenė susitelkia, o šventinis laukimas tampa bendru jausmu. „Cukrinukuose“ ir „Rūpestėlyje“ susitikimai vyko kaip kasmetinė, širdimi puoselėjama tradicija – su pokalbiais, pasidalijimais, su tuo tyliu supratimu, kad būti kartu reiškia labai daug. Čia buvo kalbama apie nueitus metus, apie kasdienius iššūkius, bet kartu – ir apie viltį, apie tikėjimą rytojumi, apie tai, kas dar laukia.
Tokie susitikimai primena esminį dalyką – visko centre visada yra žmogus, bendruomenės ir darbuotojai, kurie kasdien dirba su didžiule kantrybe, jautrumu ir atsidavimu. Dažnai tyliai, be didelio matomumo, bet su labai didele širdimi.
