Nors NVSC statistikoje pernai atsispindėjo tik šeši pedikuliozės (utėlėtumo) atvejai, vaistininkai patikina – kasdienybėje ši problema gerokai dažnesnė.
Nors utėlės įprastai plinta šaltuoju sezonu, bumas visgi fiksuojamas ir prieš mokslo metus. Vaistininkai paaiškina, kad iš stovyklų ar viešnagių gamtoje į namus grįžę vaikai, atostogaudami dažnai mezga ne tik naujas pažintis, bet ir tarpusavyje dalijasi savo rūbais ar šukomis. Tačiau nereikėtų išsigąsti – utėlėtumo problemos nesunkiai išsprendžiamos pasitelkus vaistininko pagalbą ar net savarankiškai.
Artėjant naujiems mokslo metams, siekiant išvengti pedikuliozės išplitimo, „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė primena tėvams atlikti namų darbus – patikrinti vaikus, ar jie nėra užsikrėtę utėlėmis. Tiesa, tai padaryti ne visada paprasta, mat šie, dažniausiai galvoje apsigyvenantys, parazitai yra baltos ar pilkšvai rudos spalvos, todėl juos lengva supainioti su pleiskanomis. Pagrindinis skirtumas – šukuojant ar purtant plaukus – utėlės nepasišalina.
J. Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad bene geriausiai atpažįstamas ir žinomas simptomas – niežulys, atsirandantis dėl utėlių įkandimų. Parazitų atsiradimą išduoda ir nusikasymo žymės ant odos bei glindos – utėlių kiaušinėliai plaukuose, kurių būna daugiau nei jau suaugusių utėlių. Utėlėtumą gali išduoti ir vaiko elgesys: mažylis gali tapti irzlus, prasčiau miegoti naktimis.
Utėlės – nebūtinai nešvaros palikimas
Nors įprasta galvoti, kad utėlėtumas yra susijęs su prasta higiena, tai nėra tiesa. Kūno ir namų švara, be abejo, svarbi, tačiau vaistininkė primena, kad utėlės plinta artimo kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu. Parazitais galima užsikrėsti apsikabinus, žaidžiant, artimai bendraujant su sergančiuoju pedikulioze, taip pat naudojant užsikrėtusio asmens šukas, šalikus, kepures, patalynę, minkštus baldus. Svarbu paneigti ir visuomenėje vyraujantį mitą, kad utėlėmis galima užsikrėsti nuo gyvūnų – jos maitinasi būtent žmogaus krauju.
„Vaikams einant į mokyklą ar darželį, naudinga imtis prevencinių priemonių – bent kartą per savaitę iššukuoti šlapius plaukus tankiomis šukomis. Tai leis pastebėti problemą nedelsiant. O sužinojus, kad jūsų vaiko klasėje ar darželio grupėje galimai buvo vaikų, kuriems nustatytas utėlėtumas, naudinga prevenciškai išplauti plaukus specialiu apsauginiu šampūnu, kuris naudojamas ne tik užsikrėtus šiais parazitais, bet ir tada, kai dar tik yra rizika“, – pataria vaistininkė.
Apie utėlėtumą dažnai nepatogu kalbėti, tačiau vaistininkė įspėja jokiu būdu šios problemos nenutylėti. Aptikus parazitų apie tai svarbu informuoti visus šeimos narius ir tuos, su kuriais turėjote artimą kontaktą.
Ne laikas eksperimentams
Nuo seno yra žinoma įvairių liaudiškų būdų, padedančių įveikti utėlėtumą: tam dažnai naudojamas čemeryčių vanduo, kosmetinis žibalas ar arbatmedžio aliejus. Visgi susidūrus su problema, vaistininkė pataria neeksperimentuoti – šių priemonių efektyvumą ir nepageidaujamas reakcijas sudėtinga prognozuoti. Todėl verčiau rinktis specializuotus, užtikrintai efektyvius ir medicinos ekspertų patikrintus preparatus, pagamintus pagal šiuolaikiškus standartus.
„Utėlėtumas – nors ir nemaloni, tačiau gana nesudėtingai išsprendžiama problema. Kovojant su šiais parazitais dažniausiai renkamasi iš būtent tam skirtų purškiamų priemonių, šampūnų arba odos tirpalų. Visos šios priemonės turi savo vartojimo specifiką, dėl kurios rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku ir, žinoma, labai svarbu nekoreguoti naudojimo trukmės ir būdo savarankiškai“, – sako vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Gydantis utėlėtumą, labai svarbu galvos plaukus tikrinti kas 2–3 dienas, mat dauguma naikinimo priemonių nenužudo visų kiaušinėlių vienu ypu. Taip pat būtina skirti dėmesio ir sprando sričiai bei odai už ausų. Rekomenduojama pakartoti gydymą po 7 dienų, kad būtų sunaikintos naujai išsiritusios utėlės.
Rūpintis reikia ne tik plaukais ir oda
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad naikinant utėles, šukas ir plaukų aksesuarus svarbu išplauti karštu vandeniu, išvalyti ir pamirkyti 4–5 proc. acto tirpale apie 30 min. Reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir namų tekstilės švara – aukštoje temperatūroje išskalbti patalynę, rankšluosčius, minkštus žaislus. Jeigu taip nutiko, kad dalies daiktų negalite skalbti, juos rekomenduojama sudėti į maišelį ir išnešti į rūsį ar balkoną – parazitai po kelių dienų žus iš bado.
J. Aganauskaitė-Žukaitė pataria priminti vaikams, kad savo asmeniniais daiktais – kepurėmis, šukomis, plaukų aksesuarais – nerekomenduojama dalintis su draugais, nes tai padidina užsikrėtimo riziką.
