Spalio 30 d., artėjant Vėlinėms, susikaupimo ir apmąstymų laikotarpiui, Ramybės parke atidengtas ir pašventintas atnaujintas paminklinis akmuo, skirtas atminti ir pagerbti, paaukojusius savo gyvybę už Laisvę ir Nepriklausomybę. Istoriniai faktai apie to meto įvykius, skaudūs prisiminimai vėl suvirpino atminties stygas.
Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotojas Laurynas Bernotas pranešime trumpai pristatė istorinius įvykius, bylojančius apie tai, kad Ramybės parkas 1945-1952 m. buvo represinių struktūrų vykdyto teroro aukų užkasimo vieta. Pasak liudininkų, beveik visoje Ramybės parko teritorijoje buvo užkasinėjami žuvusių partizanų ir nukankintų civilių gyventojų palaikai. Manoma, kad per dešimtmetį šioje vietoje galėjo būti užkasta daugiau kaip keli šimtai su sovietų režimu nesusitaikiusių laisvės kovotojų palaikų.
Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, visuomeninių organizacijų atstovai, marijampoliečiai, kuriems svarbi istorinė atmintis.
„Šiandien, kaip pagarbos ir atminties ženklą atidengiame atnaujintą paminklą, skirtą žuvusiems už Tėvynės laisvę. Telydi pagarba jų atminimą. Tai mūsų miesto istorija, kurios negalime pamiršti, skausmingi istorijos faktai, kuriuos turime prisiminti. Stovėdami čia, patvirtiname – atmintis gyva, nes liudija…“, – renginyje, kviesdama jaunimui perduoti Laisvės ir Nepriklausomybės siekių kainą ir svarbą, kad būtų saugoma istorinė atmintis, sakė savivaldybės merė Irena Lunskienė.
Prisiminti ir pagerbti laisvės kovotojus atėjo tremtiniai ir politiniai kaliniai, tarp kurių buvo ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago brolis, marijampolietis Albinas Ramanauskas, bei tų skaudžių istorijos įvykių liudininkai.
Renginyje dalyvavusi Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus įkūrimo iniciatorė, buvusi jo vedėja, politinė kalinė Aldona Vilutienė, prisiminė išlikusius atmintyje liudininkų pasakojimus apie čia vykusius žiaurumus, atliktus darbus įamžinant Ramybės lauke Amžinam poilsiui atgulusių, Tėvynę mylėjusių žmonių atminimą ir paragino saugoti tai įamžinusius paminklus, nes bėga metai ir vis mažėja liudininkų, kurie prisimena tuos įvykius, bet atmintis turi išlikti.
Paminklą pašventino Marijampolės dekanas kan. Deimantas Brogys, kuris malda priminė nepamiršti tų, kurie paaukojo savo gyvybės už mūsų laisvę.
Marijampolės savivaldybėje laisvės kovoms įamžinti komisijos, kuri inicijavo šio paminklinio akmens atnaujinimą, pirmininkas Romualdas Makauskas padėkojo visiems prisidedantiems savo darbais ir iniciatyvomis, kad skaudi istorija, nebūtų pamiršta, įamžinta ir išsaugota ateities kartoms.
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio motorizuoto pėstininkų bataliono kariai garbės salvėmis pagerbė už laisvę kovojusių atminimą. Prie paminklo buvo uždegtos žvakės, padėtos gėlės.
Renginyje skambėjo Marijampolės kultūros centro kolektyvų: tremtinių choro „Godos“ (vadovė Laima Venclovienė), tautinės dainos ansamblio „Lietuvninkas“ (vadovė Danutė Klevienė), senjorų choro „Bočiai“ (vadovas Leonas Kiseliauskas) ), mišrus choras „Šešupė“ (vadovas Valdas Mačiulskas) atliekamos dainos.
Marijampolės savivaldybės informacija
