Birželio 14-oji ir 15-oji – Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos.
Tai laikas, kai pagerbiame kančią okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų, žmonių, 1941 metais ištremtų iš gimtinės. Į Sibiro platybes, prie Laptevų jūros ir kitur ištremti ne tik pavieniai asmenys, ištremtos ištisos šeimos. Per masinius trėmimus 1941 metais Lietuva neteko apie 17 500 žmonių, tarp kurių buvo 5060 vaikų iki 16 metų.
„Dėl trėmimų, okupacijos ir vykdyto genocido netekome geriausių tautos atstovų: karininkų, mokytojų, žurnalistų, policininkų, darbščių žemdirbių. Su jų netektimi sumenko tautos sukaupta profesinė patirtis, kultūrinė ir etninė įtaka likusiems. Galime tik įsivaizduoti, kiek daug būtų pasiekusi mūsų tauta, kokia stipri būtų Lietuva, jei istorijos tėkmė būtų buvusi kitokia…“, – sako Laisvės kovoms įamžinti Marijampolės savivaldybėje komisijos pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Sigitas Valančius.
„Šiemet pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti – su moto „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą“. Išties, įsiklausyti reikėtų kiekvienam. Ir prisiminti. Prisiminus, kiek kančios patirta, lengviau suvokti, ką pats gali padaryti dėl taikos ir visų gerovės“, – sako komisijos narys, vicemeras Artūras Visockis.
Laisvės kovoms įamžinti Marijampolės savivaldybėje komisijos nariai uždegė žvakes Tremties skvere šalia Marijampolės geležinkelio stoties prie skausmu paženklintų akmenų paminklo tremčiai atminti ir Vytauto parke prie paminklo Tauro apygardos partizanams, rėmėjams ir ryšininkams, žuvusiems už Lietuvos laisvę.
