Žarnyno parazitai – dažna augintinių problema, kuri gali būti pavojinga ir žmonėms. Remiantis Kanzaso universiteto Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis, maždaug kas trečias naminis gyvūnas – šuo arba katė – turi kirminų.
KIKA veterinarijos gydytoja Rasa Bičiulaitienė dalinasi, jog laiku neatliekant nukirminimo (dehelmetizacijos), jei paaiškėja, kad augintinis parazitais yra užsikrėtęs, pasekmės gali būti siaubingos ir netgi baigtis gyvūno netektimi. Be to, kirminus tiek šuo, tiek katė gali perduoti ir savo šeimininkui, todėl sužinojus, jog jūsų mylimas keturkojis yra užsikrėtęs, skubėti į vaistinę nedelsiant reikia ir patiems.
Veterinarė aptaria, kas kiek laiko reikia nukirminti šunis ir kates bei kokių prevencinių priemonių imtis.
Priežasčių sąraše – žalia mėsa
Kaip teigia veterinarė, žarnyno parazitai yra dažna problema, kurią dažniausiai sukelia blusos arba maitinimas termiškai neapdorota mėsa. Visgi, jos teigimu, galimos ir kitos priežastys.
„Suaugusios kalės gali būti kirminų nešiotojos – jų organizme gali miegoti lervos. Jei ši laukiasi šuniukų, kirminų lervos suaktyvėja ir šuniukai gali užsikrėsti per placentą. Taip pat kirminai gali būti perduodami ir kartu su mamos pienu. Šiuo būdu užsikrėsti gali ir maži kačiukai, tačiau per placentą kirminai gali persiduoti tik šuniukams“, – priežastis vardina R. Bičiulaitienė.
Ji perspėja, jog nukirminimas yra itin svarbus procesas, kadangi didelė kirminų invazija į keturkojo organizmą gali sukelti intoksikaciją ir mirtį.
„Kirminai savo medžiagų apykaitos produktus išskiria į šuns ar katės organizmą ir taip jį apnuodija. Tuomet augintinis neretai pradeda vemti, viduriuoti. Daug kirminų gali sukelti žarnų nepraeinamumą, o askaridės netgi jas perforuoti“, – galimas pasekmes aptaria R. Bičiulaitienė ir priduria, kad gyvūnas turi kirminų išduoti gali čiuožinėjimas ant užpakalinės dalies bei prasta odos būklė.
Kas kiek laiko nukirminti?
Anot veterinarės, kas kiek laiko reikia atlikti nukirminimą, priklauso nuo kelių faktorių.
„Kalbant apie kates, jei gyvūnas neina į lauką, nevalgo žalios mėsos, tuomet nukirminti pakanka kas pusmetį. Jei yra maitinamas žalia mėsa arba daug laiko praleidžia lauke, tuomet vertėtų procedūrą kartoti kas mėnesį. Šunims iki vienų metų rekomenduojama nukirminimą atlikti kas mėnesį, o vėliau – kas tris ar keturis. Visgi, jei augintinis šeriamas žalia mėsa, tuomet pravartu, kaip ir katėms, kartoti kas mėnesį“, – dalinasi R. Bičiulaitienė.
Ji tęsia, jog namuose esant vaikų arba senyvo amžiaus žmonių, taip pat verta gyvūnus nukirminti dažniau, kadangi parazitai gali būti perduodami žmonėms, kurie yra labiau pažeidžiami nei paaugliai ar suaugusieji.
Vieno karto gali nepakakti
R. Bičiulaitienė dalinasi, jog profilaktika ir gydymo procesas, jei kirminų rasta, šiek tiek skiriasi.
„Svarbu paminėti, kad kiekvieno augintinio organizmas yra unikalus, tad ir gydymas turi būti parinktas tik pasitarus su veterinarijos gydytoju ar vaistininku. Jei gyvūno išmatose po nukirminimo pastebėjote kirminų, pirmiausia, svarbu atskirti, kokie tiksliai parazitai gyvena jo organizme. Visuomet rekomenduoju kirminą nufotografuoti ir parodyti veterinarui, kad šis galėtų sudėlioti gydymo schemą. Pavyzdžiui, jei tai askaridė, procedūrą galima kartoti kas dvi savaites tol, kol du nukirminimus iš eilės kirminų išmatose nebus. Jei tai visgi kaspinuotis, juos sunaikinti sudėtingiau“, – pastebi veterinarė.
Naikinant kaspinuočius, anot specialistės, nutinka taip, jog galva lieka organizme, todėl siekiant pašalinti ir ją, vaistus reiktų duoti 2–3 dienas iš eilės ir kartoti gydymą kas dvi savaites.
„Tiek kaspinuočių, tiek askaridžių atveju pakartotinis nukirminimas reikalingas todėl, kad tabletė neišnaikina kiaušinėlių – reikia palaukti, kol iš jų išsiris nauji kirminai“, – dalinasi R. Bičiulaitienė ir priduria, jog nukirminimui skirtos tabletės kartu yra puiki profilaktinė priemonė nuo gyvūnams pavojingų širdies, akių ir poodžio kirminų.
Svarbu išvalyti toksinus
R. Bičiulaitienė pabrėžia, jog šiuo metu augintiniams siūlomos nukirminimo tabletės yra saugios naudoti augintiniams, tačiau kadangi kiekvienas gyvūnas individualiai reaguoja į vaistus, profilaktiškai rekomenduojama vartoti papildus, kurių dalis sveikos augintinio mitybos piramidėje yra 1–3 proc. (80 proc. sauso pašaro; 10–12 proc. konservų; 3–5 proc. skanėstų).
„Jei jūsų keturkojis neturi kirminų, tačiau pastebėjote, jog pasivaikščiojimo lauke metu suėdė šliužą, nudvėsusią pelę ar kažką kito, prevencijai siūlau naudoti organizmą valantį pašaro papildą su kalciu ir magniu. Toks papildas sustiprina žarnyno sieneles, apsaugo nuo kenksmingų medžiagų reabsorbcijos, taigi, sumažėja ir kirminų atsiradimo rizika“, – teigia veterinarė.
Dar vienas papildas, kuris tinka tiek prevencijai, tiek po gydymo nuo kirminų – vulkaninės kilmės klinoptilolitas ir kalcio kreida: „Šis junginys gali padėti šarminti virškinamąjį traktą, gali būti naudojamas ir kaip prevencinė priemonė prieš viduriavimą, kadangi gali padėti pašalinti iš organizmo susikaupusius toksinus, kurių, esant kirminams, augintinio organizme dažniausiai būna gausu.“
R. Bičiulaitienė apibendrina, jog laiku atliekant nukirminimą, augintinio sveikatai grėsmės kilti neturėtų, tačiau šeimininkai turi būti budrūs ir, esant poreikiui, nedvejoti pasikonsultuoti su specialistu.
