Oro erdvė ir orlaivio valdymas daugeliui iš mūsų atrodo sunkiai suvokiamos sritys, o daliai žmonių skrydis lėktuvu sukelia baimės jausmą. Visgi statistiškai lėktuvas yra kur kas saugesnė transporto priemonė nei automobilis–Europos Komisijos duomenimis, 2018 metais Europos Sąjungos keliuose žuvo 25 100 žmonių, tuo tarpu komercinio oro transporto atveju – 8 žmonės. Todėl nenuostabu, kad oro erdvėje egzistuoja aiškios taisyklės, o joje vykstantys įvykiai fiksuojami ir tiriami. Jei orlaivis saugiai pasiekė kelionės tikslą, tai nebūtinai reiškia, kad oro erdvėje nieko nenutiko. Tad kokius įvykius fiksuoja ir kaip tiria aviacijos specialistai?
Viskas, kas nutinka, aviacijoje yra laikomi įvykiais. Įvykis –tai ne tik orlaivio avarija, tai iš esmės bet kokios situacijos, susijusios su orlaiviais, jų naudojimu, priežiūra, remontu, skrydžiais, keleivių pervežimu ar kitomis su orlaiviu susijusiomis aplinkybėmis. Įvykiai pagal pavojingumo klases ir atsiradusias pasekmes skirstomi į 5 kategorijas: avarija, pavojingas incidentas, didelis incidentas, svarbus incidentas ir įvykis be poveikio saugai.
Avarija laikomas įvykis, kai žūsta arba sunkiai sužalojamas žmogus arba iš esmės apgadinamas ar dingsta orlaivis ir pan. Įvykiai, kurių metu įgula ar skrydžių vadovai negali visiškai valdyti situacijos arba jos ištaisyti – laikomi pavojingais incidentais (pavyzdžiui, tūpimas ant faktiškai užimto tūpimo – kilimo tako), o jei situaciją galima valdyti ir ištaisyti – toks įvykis priskiriamas dideliam incidentui (pavyzdžiui, žymus skirstymo atstumo, kurio privalu laikytis, tarp orlaivių sumažėjimas). Mažiausiai pavojinga įvykių kategorija – įvykiai be poveikio.Tai tokie atvejai, kurie nesukelia jokio tiesioginio ar netiesioginio poveikio saugai, pavyzdžiui, įskridimas į oro erdvę be radijo ryšio ir negavus leidimo, tačiau minėtoje erdvėje nėra jokių kitų skrydžių.
Įvykių tyrimo procedūra – aiškiai reglamentuota
„Procesas nuo pranešimo apie incidentą ar kitą įvykį iki tyrimo išvadų pateikimo turi aiškias taisykles. Tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų lygmeniu nustatyta tyrimo tvarka: kokie subjektai, kokia forma, per kiek laiko ir kam turi pranešti apie įvykius, kaip ir kiek laiko gali vykti tyrimas, todėl interpretacijoms vietos nėra“, – sako valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.
Orlaivio incidento ar kito įvykio tyrimo procesas susideda iš kelių dalių: pranešimas apie įvykį, įvykio registravimas VĮ „Oro navigacija“ sistemose, už tyrimą atsakingo asmens ar jų grupės paskyrimas, sprendimo pradėti tyrimą priėmimas, tyrimas, išvadų bei saugos rekomendacijų parengimas. VĮ „Oro navigacija“ registruojami ir tiriami įvykiai grupuojami į 3 rūšis: įvykiai, susiję su oro eismo valdymu (pavyzdžiui, nustatytų minimalių atstumų tarp orlaivių pažeidimas, neteisėtas įsibrovimas į kilimo ir tūpimo taką), techniniai įvykiai (radijo ryšio, navigacijos įrangos, stebėjimo funkcijos (radiolokatorių) gedimas ar sutrikimas) bei ne oro eismo valdymo įvykiai (neplanuotas nusileidimas dėl susirgusio keleivio, orlaivio susidūrimas su paukščiais).
Kas praneša apie orlaivių įvykius?
Teisės aktai numato ne tik informavimo pareigą, bet taip pat pateikia sąrašą įvykių, apie kuriuos pranešti privaloma. „Keleivio ar įgulos nario sveikatos pablogėjimas, triukšmingi keleiviai, nutrauktas orlaivio kilimas – tai tik keli pavyzdžiai, kurie laikomi įvykiais ir apie juos turi būti pranešta. Tiesa, dažnu atveju keleiviai net nesusimąstytų, kad aviacijoje tai laikoma įvykiais, kurie yra fiksuojami ir tiriami. Kai kalbamame apie orlaivių incidentus – dažniausiai pateikiamas avarijos pavyzdys, tačiau oro erdvėje stebima iš esmės viskas, todėl tikrai galime jaustis saugūs“, – teigia VĮ „Oro navigacija“ saugos įvykių vidaus tyrėjas analitikas Jonas Chadasevičius.
Jis priduria, jog Lietuvos saugos lygis visose įvykių kategorijose pastaruosius dvejus metus aukštesnis nei ES vidurkis. 2017 metais Lietuvos oro erdvėje nebuvo nė vieno su minimalių atstumų (arba kitaip – skirstymo minimumų) tarp orlaivių pažeidimu susijusių įvykių, o ES 2017 metų vidurkis siekė 1,6 tokio įvykio 10-čiai tūkstančių skrydžio valandų. 2018 metais šioje kategorijoje Lietuvoje teko 1,3 įvykio, o ES šalyse – 1,7 įvykio 10-čiai tūkstančių skrydžio valandų.
Už pranešimą apie įvykį atsakingas ne vienas su orlaiviu ar jo priežiūra susijęs subjektas. Informavimo pareigą turi ne tik oro navigacijos paslaugas teikiančios organizacijos, bet ir pačios aviakompanijos, kai, pavyzdžiui, orlaivis nutraukia pakilimą dėl techninių nesklandumų ar įvyksta kiti gedimai, dėl kurių orlaiviai būna priversti grįžti į išvykimo oro uostą ir kiti su orlaiviu susiję įvykiai. Informavimo pareigą taip pat turi orlaivių priežiūros, remonto, gamybos ir projektavimo organizacijos, oro uostai ir aerodromai, kai įvykis susijęs su jų valdoma sritimi (pavyzdžiui, antžeminis transportas užkliudo perone stovintį orlaivį). Galimi du pranešimų apie įvykį būdai – raštu arba kalbinio ryšio kanalais.
Apie įvykį turi būti pranešama ne vėliau kaip per 72 val. Šiuo atveju VĮ „Oro navigacijai“ turi būti pateikiamos rašytinės pranešimo formos. Jos yra trijų rūšių: skirtos pranešti dėl ore nutikusių įvykių, dėl techninių situacijų arba savanoriškos pranešimo formos. Jei atitinkamų priemonių situacijai spręsti turi būti imamasi nedelsiant – informacija iš karto teikiama kalbinio ryšio kanalais.
„VĮ „Oro navigacija“ – vienintelė įgaliota teikti oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną. Atitinkamai bendrovėje informavimo pareigą turi skrydžių vadovai, kai įvykis susijęs su orlaivių eismu, arba techninis personalas, kai bet kokiu būdu pažeidžiama antžeminė bendrovės ryšių, navigacijos ar kita įranga“, – sako J.Chadasevičius.
Pasitaiko atvejų, kada į VĮ „Oro navigacija“ kreipiasi fiziniai asmenys, išreikšdami susirūpinimą, jog orlaivis skrenda per žemai. Žinoma, į šį ar kitokį panešimą reaguojama – atliekami patikrinimo veiksmai. Fiziniai asmenys pranešimą apie įvykį taip pat gali pateikti per oficialią galimus saugos įvykius registruojančią svetainę – European Aviation Safety Reporting Portal.
Procese dalyvauja ne viena institucija
Tuo atveju, jei įvykis yra pavojingas ir kyla avarinės situacijos grėsmė – į procesą įtraukiamos ir kitos institucijos, kurios gali suteikti atitinkamą pagalbą. Šiuo atveju imamasi operatyvių veiksmų ir atitinkamai taikomas operatyvus pranešimo planas – tai yra informacija apsikeičiama kalbinio ryšio priemonėmis. VĮ „Oro navigacija“ skrydžių vadovas nedelsiant teikia informaciją Aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui, kuris, esant būtinybei, organizuoja paiešką, gelbėjimą, mobilizuoja reikiamas institucijas, pavyzdžiui, policiją, priešgaisrines gelbėjimo tarnybas, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, ministerijas ar kt.
Įvykus vienam iš anksčiau įvardytų įvykių ir prireikus atlikti tyrimą, jį privalo atlikti šalies, kurioje įvyko incidentas, atsakingos institucijos. Vis tik nieko nestebina, jei tą patį įvykį tirs abiejų šalių institucijos, pavyzdžiui, atsiradus kliūtims orlaiviui kilti, tyrimo procedūrą tikriausiai inicijuos tiek įvykio vietos šalis, tiek orlaivio registracijos šalis.
Tyrimus savo kompetencijos ribose vykdo ne tik aviakompanijos, VĮ „Oro navigacija“, bet ir kitos institucijos, pavyzdžiui, Teisingumo ministerijoje dirbantis orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas ar teisėsaugos institucijos, tokios kaip policija, prokuratūra, kriminalinė policija.
Įvykių tyrime kaltų neieškoma – svarbiausia prevencija
Aviacijos įvykio tyrimu nesiekiama nustatyti, kas kaltas ar atsakingas. Šio proceso tikslas – išimtinai prevencinis. Siekiama išsiaiškinti, kas tiksliai nutiko, kokiomis aplinkybėmis, norima nustatyti įvykio priežastis tam, kad įvykių ar incidentų ateityje būtų išvengta.
Pranešus apie įvykį, jį užfiksavus ir priėmus sprendimą tirti, paskiriamas asmuo ar grupė, atsakinga už tyrimo eigą ir išvadų pateikimą. Surinkus, atkūrus objektyviąją faktinę informaciją – garsinius ir vaizdo įrašus, apklausus skrydžių vadovus, atliekama šių duomenų analizė ir teisinis vertinimas – analizuojama, ar su įvykiu susiję veiksmai buvo atlikti pagal nustatytas tvarkas ir procedūras. Tyrimo trukmė aiškiai reglamentuota – teisės aktuose nustatytas 30 dienų terminas, per kurį įvykis turi būti ištirtas. Išanalizavus turimą informaciją, rengiama ataskaita, kurioje nurodomos tyrimo išvados bei saugos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas stebimas. Rekomendacijų efektyvumas yra vertinamas, atliekama statistinė analizė – tikrinama, ar įvykiai kartojasi, ar rekomendacijos prisidėjo prie oro eismo valdymo pagerinimo.
