Šią savaitę baigtas svarstyti Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektas, kurį parengė švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta darbo grupė iš įvairių suinteresuotų pusių atstovų. Projektas buvo plačiai pristatomas ir svarstomas švietimo bendruomenėje, sulaukta daugiau kaip šimto pasiūlymų, į daugumą jų atsižvelgta. Vadovaujantis šiomis gairėmis, bus atnaujinamos mokomųjų dalykų programos ir koreguojami kiti ugdymo dokumentai. Bus telkiamos mokslininkų ir mokytojų praktikų grupės, kurios rengs konkrečių dalykų bendrųjų ugdymo programų projektus ir teiks juos svarstyti.
„Gairės numato ugdymo programų atnaujinimo kryptis: pirma, stiprinti asmens savybių ir vertybių ugdymą, atskleidžiant vaiko kūrybiškumą ir talentą, antra, sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų suteikiant tvirtus ir tvarius žinių pagrindus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič.
Atnaujinant Bendrąsias programas toliau laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties, ugdant mokinio socialines ir emocines, pažinimo, kūrybiškumo, pilietines, kultūrines, komunikavimo kompetencijas. Visų dalykų turinys bus siejamas su kompetencijų ugdymu, tik priklausomai nuo dalyko skirsis jų raiška, pavyzdžiui, pažinimo kompetencija gamtos moksluose bus ugdoma per gamtos reiškinių tyrinėjimą, o literatūroje – per įvairaus žanro tekstų analizę; pilietiškumas gamtos moksluose reiškiasi per pasaulio klimato krizės priežasčių supratimą ir žmogaus įpročių koregavimą (transporto naudojimą, šiukšlių rūšiavimą, atsakingą vartojimą ir t.t.), socialiniuose moksluose pilietiškumas gali būti siejamas su demokratinės visuomenės formavimu (piliečių teisės ir pareigos).
Atnaujintos dalykų programose numatyta dalykinio turinio dermė tarp įvairių ugdymo pakopų ir klasių ir tarp skirtingų mokomųjų dalykų – iki šiol to stigo.
Gairėse išdėstyti reikalavimai dalyko turiniui būsimose bendrojo ugdymo programose. Numatyta, kad jų turinys turi būti aktualus ir prasmingas mokiniams, atviras jų poreikių ir talentų įvairovei, įtraukiantis į realių problemų sprendimą. Jis turėtų sudaryti mokiniams galimybes tyrinėti, spręsti problemas, apmąstant jas iš skirtingų perspektyvų, ir praktiškai veikti, pritaikant skirtingų sričių žinias ir gebėjimus. Mokomojo dalyko turinys turi būti pateikiamas nuosekliai, atsižvelgiant į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir paisant mokinių amžiaus tarpsnio ypatumų.
Taip pat suteikiama daugiau laisvės mokytojui pačiam spręsti, kaip ir ko mokydamiesi jo mokiniai geriau išmoks, kas bus jiems vertingiausia.
Gairėse aprašyta naujų ugdymo programų struktūra, kurios turės laikytis jų rengėjai. Siekiant ugdymo vientisumo, į programas siūloma įtraukti tarp dalykines temas, tokias kaip kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas, pilietinė visuomenė, darni plėtra ir kt. Taip pat siūloma atsisakyti atskirų integruojamųjų programų ir jas įtraukti į susijusias programas, pvz. pasipriešinimo istorijos, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, medijų ir informacinio raštingumo programas – į istorijos ir pilietiškumo dalyką, gyvenimo įgūdžių ugdymo programą – biologijos ir sveikatos, finansinio raštingumo – į matematikos ir ekonomikos programas.
Pasak viceministrės J. Urbanovič, ugdymo programas šalys atnaujina maždaug kas dešimtmetį. Visuomenė progresuoja, keičiasi ugdymosi poreikiai, kinta ir patys ugdymo mokslai – pavyzdžiui, pastaruoju metu atsirado daugiau aiškumo, kaip ugdyti kompetencijas, kaip jas vertinti. Lietuvos bendrosios ugdymo programos, pagal kurias dabar dirba mokyklos, parengtos 2008 m.
Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektas yra pirmasis ugdymo turinio atnaujinimo darbas. Priėmus atnaujintas bendrojo ugdymo gaires, toliau prasidės bendrųjų programų rengimas, pasiekimų vertinimo sistemos kaita, darbas su mokyklomis ir savivaldybių švietimo padaliniais, maksimaliai juos įtraukiant į atnaujinto turinio įgyvendinimą.
Pernai paskelbtas Bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektas sulaukė daugiau kaip 120 siūlymų. Atsižvelgdama į juos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sudarė tyrėjų ir praktikų grupę, kurioje dirbo edukologų, mokytojų dalykinių asociacijų, kitų sričių ekspertai.
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
