Ramūnas Burokas
Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas
Estijos parlamentas patvirtino Konstitucijos pakeitimą, kuris suteikia asmenims nuo 16 metų amžiaus teisę balsuoti Estijos vietos savivaldos rinkimuose. Aktyvus jaunimo organizacijų tarybos, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas pakeitė politikų požiūrį, todėl 24 tūkstančiai 16-mečių ir 17-mečių 2017 metais galės balsuoti vietos valdžios rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi šia teise naudojasi, rinkėjų skaičius turėtų padidėti maždaug 15 tūkstančių žmonių.
Lietuvoje pasyviosios rinkimų teisės (teisė būti renkamam) amžiaus cenzo sumažinimo klausimas keliamas viešose diskusijose. Seimo narys, socialdemokratas Juras Požela yra registravęs įstatymo projektą, kuriuo būtų sumažintas savivaldos rinkimuose kandidatams keliamas amžiaus reikalavimas ir savivaldybių tarybų rinkimuose galėtų kandidatuoti asmenys nuo 18 metų. 1993 metais savivaldybių tarybų deputatų rinkimų įstatymo redakcijoje teisė būti renkamu buvo įtvirtinta asmenims, sulaukusiems 18 metų. 1994 metais įstatymo redakcijoje amžiaus cenzas buvo padidintas iki 21 metų, o 2002 m. sumažintas nuo 21 iki 20 metų. Tačiau aktyviosios rinkimų teisės (rinkimų metu balsuojant už vieną ar kitą kandidatą) išplėtimas Lietuvoje dar niekada rimtai nebuvo svarstytas.
Kiekvienoje Europos šalyje egzistuoja judėjimai, pasisakantys už balsavimo teisės suteikimą šešiolikmečiams. Nors daugumoje ES valstybių teisė balsuoti vietos savivaldos rinkimuose yra suteikta asmenims, sukakusiems 18 metų amžiaus, pirmoji ES šalis, kuri 2007 sumažino balsavimo amžių tiek savivaldos, tiek nacionaliniuose rinkimuose, buvo Austrija. Kelerius metus visuomenė buvo skeptiška dėl šio sprendimo tikslingumo, tačiau dabar įgyta patirtis rodo, kad tai buvo visiškai teisingas žingsnis. Jaunų žmonių domėjimas politika Austrijoje lyginant su 2004 metais išaugo du kartus, o amžiaus sumažinimas padidino rinkimų aktyvumą.
Vokietijoje teisė balsuoti sukakus 16 metų amžiaus yra suteikta 10 iš 16 federalinių žemių, Vengrijoje pagal įstatymą balsavimo teisę turi suaugusieji asmenys, o jais laikomi asmenys, sulaukę 18 metų, o taip pat asmenys nuo 16 metų, jei yra susituokę.
Jungtinėje Karalystėje už amžiaus cenzo sumažinimą buvo balsuota 1999 metais, šis klausimas buvo svarstytas 2005 metais, tačiau abiem atvejais parlamente tam buvo nepritarta didele balsų dauguma. 2014 m. vykusiame Škotijos nepriklausomybės referendume buvo leista balsuoti ir asmenims, sulaukusiems 16 metų amžiaus. Tai įtraukė jaunus žmones aktyviau domėtis politika ir gegužę vykusiuose Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimuose Škotijos nacionalinei partijai priklausanti 20-metė studentė tapo jauniausia nuo 1667 metų Didžiosios Britanijos Parlamento nare.
Visuomenės senėjimo tendencijos neaplenkė Estijos, auga vyresnio amžiaus rinkėjų svarba ir jaunimas turi gerokai mažesnį politinį svorį lyginant su vyresnio amžiaus elektoratu. Todėl politinės partijos, priiminėdamos sprendimus, liečiančius vieną ar kitą socialinę grupę, dažniau pirmenybę teikia vyresnės kartos asmenims. Balsavimo amžiaus sumažinimas subalansuotų politinių sprendimų priėmimo procesą, atkreiptų didesnį politikų dėmesį į jaunąją kartą, padidintų jaunimo įtaką priimant politinius sprendimus.
Pakeitimai padidins jaunų žmonių domėjimąsi politika, valstybės ir savivaldybės valdymu, įtrauktų jaunus žmones į sprendimų priėmimus. Nemaža dalis vietos savivaldoje priimamų nutarimų liečia mokyklų tinklą, sportą, aktyvų poilsį, kultūrą, neformalų ugdymą ir t. t., balsavimo teisės suteikimas nuo 16 metų leistų įtraukti vyresniųjų klasių moksleivius į sprendimų priėmimą, leistų išgirstų jų nuomonę.
Estija, kaip ir Lietuva, šiuo metu išgyvena spartų urbanizacijos procesą. Daug jaunų žmonių iš kaimiškų regionų persikelia į didžiuosius miestus ir neretai ten pasilieka po studijų. Tik nedidelis skaičius universitetų absolventų sugrįžta į savo gimtąjį miestą kurti savo ateities.
Jauni žmonės pirmiausia sugrįš ten, kur jie jausis savo bendruomenės dalimi, bus vertinami ir laukiami. Todėl būtina integruoti jaunus žmones į sprendimų priėmimą, kuo anksčiau suteikiant jiems galimybę patiems spręsti apie tai, kokį savo gimtajį miestą jie norėtų matyti.
Ar esame tam pasiruošę Lietuvoje?
