Latvijoje, Rygoje, gruodžio 12 d., vykusioje Baltijos Asamblėjos konferencijoje Lietuvos sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Estijos socialinių reikalų ministrė Karmen Joller ir Latvijos sveikatos apsaugos ministras Hosams Abu Meri pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė ekstremalių situacijų metu glaudžiai bendradarbiauti sveikatos priežiūros srityje, skatinti neatlygintiną kraujo donorystę, tiekiant kraujo komponentus, įrangą ir medžiagas kraujo ir jo komponentų naudojimui humanitariniais tikslais tarp Baltijos šalių.
Ministrų pasirašytas susitarimas apima klausimus, susijusius su bendradarbiavimu tiekiant kraują ir jo komponentus, įrangą ir medžiagas krizinėse situacijose, ypač esant laikiniems trūkumams, kurie galėtų sukelti sveikatos apsaugos krizę.
Šis dokumentas pasirašytas reaguojant į besitęsiančią nepateisinamą agresiją prieš Ukrainą, kuri kelia grėsmę ir kitoms šalims bei reikalauja veiksmingo nenumatytų situacijų planavimo, bendradarbiavimo šalių sveikatos priežiūros srityse.
Pagal šį memorandumą, Lietuvos Nacionalinis kraujo centras (NKC) yra įgaliotas užmegzti tiesioginius kontaktus ir sudaryti papildomus susitarimus tarp šalių, juos įgyvendinti ir prižiūrėti.
Sveikatos apsaugos ministrės M. Jakubauskienės teigimu, neatlygintina kraujo donorystė yra labai svarbi kiekvienos šalies sveikatos sistemos dalis, leidžianti medikams suteikti būtiną pagalbą sužeistiems piliečiams, kariams, savanoriams ir gelbėti gyvybes.
„Tinkamai sustyguota kraujo donorystės sistema Baltijos šalyse gali veikti be trikdžių ir ekstremaliomis sąlygomis. Mums labai svarbu pasinaudoti Ukrainos patirtimi, kur kraujo donorystės sistema geba atlaikyti karo sukeltus išbandymus, nes tinkamai aprūpino kraujo centrus būtiniausia įranga, generatoriais, įrengė papildomas vietas donacijoms. Pasirašytas susitarimas leis dar sklandžiau koordinuoti bendrus veiksmus tarp šalių ir būti pasirengus krizinėms situacijoms“, – sako ministrė M. Jakubauskienė.
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, mūsų šalies kraujo donorystės sistema jau ir dabar yra pasirengusi veikti ekstremaliomis sąlygomis, nes nuolat atnaujiname taktinius planus, vertindami užsienio šalių, ypač Ukrainos, patirtis.
„Ypač svarbu užtikrinti kraujo komponentų saugumą, kai nuolat sulaukiama raketų smūgių, trūksta elektros energijos. Šis memorandumas leis dar labiau sustiprinti pasirengimą dirbti krizinėmis sąlygomis, nes Baltijos šalių kraujo donorystės centrai bet kada prireikus galės imtis papildomų veiksmų, pasitelkdami vieni kitų pagalbą, turimus resursus“, – sako NKC vadovas.
Pasak jo, kritiniu metu norint išlaikyti sklandžią kraujo donorystės veiklą, būtina ne tik telkti kraujo donorus, bet ir numatyti, kaip bus pasirūpinta priemonėmis kraujui ir jo komponentams ruošti, tvaria logistika.
NKC ne kartą siuntė ukrainiečiams dešimtis tūkstančių kraujo surinkimo maišelių, aprūpino hemoglobino koncentracijai kraujyje nustatyti skirtais prietaisais bei skubios pagalbos medikamentais: injekciniais tirpalais, vaistais nuo uždegimo, skausmą malšinančiais vaistais, antiseptiniais skysčiais. Taip pat pagamino specialią transporto priemonę pervežti dideliems eritrocitų ir kraujo plazmos kiekiams.
Sveikatos apsaugos ministerija vieną po kitos siunčia Lietuvos medikų grupes į Ukrainą, kur besistažuojantys medikai mato gydymo įstaigų darbo realybę, kurioje milžiniški donorų kraujo poreikiai. Pavyzdžiui, vien nedidelėje ligoninėje, kurioje stažuojasi Lietuvos specialistai, per mėnesį sunaudojama 120 litrų eritrocitų ir 50 litrų kraujo plazmos.
