Tarptautinė savanorių diena kasmet minima gruodžio 5 d., siekiant supažindinti visuomenę su savanorių veikla bei skatinti savanorystės veiklas įvairiose srityse. Konferencija- nuomonių ringas „Be abejo (turbūt) tiesa“ skirta savanorystės dienai paminėti, paneigti arba patvirtinti mitus apie savanorystę.
Savanoriška veikla – tai galimybė kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, religijos, politinių įsitikinimų, amžiaus ir sveikatos, panaudoti savo sugebėjimus ir patirtį, gauti naujų įgūdžių, susirasti naujų draugų, įsitraukti į darbą ir pakeisti socialinį gyvenimą (P. Jordanas, M. Ochman).
Diskusijoje „Be abejo (turbūt) tiesa“ apie savanorystę prisiminėme, kaip ji įprasmina kasdienybę, praturtina pozityviomis emocijomis ir kuria vertę bendruomenei. Skaičiuojama, kad pasaulyje šiai prasmingai veiklai bent dalį savo laiko skiria daugiau nei 1 mlrd. žmonių. Savanorystės nauda labiausiai matoma krizinėmis situacijomis – pandemija, karas, migrantų krizės.
„Savanorystė pirmiausia duoda vidinį laimės pojūtį. Išmokome daug. Būtų galima vardinti ir vardinti. Nuo patobulėjusios anglų kalbos iki marketingo pradmenų. Taip pat supratau, jog savanorystė ne tik gali suteikti daug neapčiuopiamų dalykų, bet tai yra vienas iš įrankių, kuriuo naudodamasis jaunas žmogus gali bandyti keisti pasaulį“, – pasakojo savanorė Lukrecija savo bendraamžiams.
Kalbėjime ir apie savanorystės fenomeną. Moterys daug dažniau nei vyrai dalyvauja socioedukacinėje savanoriškoje veikloje. Moterys, dažniau nei vyrai bedarbiai, įsijungia į savanorišką veiklą. Taip pat moterys dažniau nei vyrai savanoriškai padeda senyvo amžiaus žmonėms. Ar iš tiesų savanoriauja tik moterys? „Vyrų tikrai yra. Gal ne tap matosi. Bet mūsų valstybėj vyrų apskritai mažiau“, – konferencijos metu kalbėjo Onutė Misiukevičienė.
Nors savanorystė neretai gali būti klaidingai siejama tik su jaunais žmonėmis, kurie nevaržomi įsipareigojimų keliauja po skirtingus pasaulio kampelius, neatlygintina veikla vietos bendruomenėse įtraukia įvairiausio amžiaus žmones. Savanorystės yra visoms amžiaus grupėms, bet gal jaunimas tiesiog labiau suinteresuotas, nes gali labiau pažinti save, rasti sau naujų pomėgių – taip apie savanorystę kalbėjo Onutė Misiukevičienė. Nesvarbu dėl ko savanoriauti atėjo jaunas ar vyresnio amžiaus žmogus, svarbu kokią tai naudą neša asmems gyvenimui ir kitiems.
„Žmogus turi matyti prasmę, įdomumas gal jau taip nėra svarbu, nors išbandyti save visais amžiaus tarpsniais yra įdomu, bet tuo laikotarpiu yra aktyvi profesinė veikla ir laiko turima vis mažiau, todėl savanorystėje reikia matyti prasmę. Kai aš žinau, kodėl aš čia – man yra lengviau. Gal sunkiau atrasti sritį, gal sunkiau derinti įvairius vaidmenis. Aš galvoju, kad ši amžiaus grupė yra neišnaudojama tiek kiek galėtų būti“, – tokias mintis išsakė Svajonė Rainienė apie vidutinio amžiaus asmenų savanorystės galimybes.
Po konferencijos išsiskirstėme su tokiomis mintimis:
-jei norisi atrasti laiko savanorystei tai jo ir atrasime;
-kad savanoriauja (turbūt) labiau moterys, bet vyrai tikrai neatsilieka;
-savanorystės patirtys yra nepamirštamos;
-savanorystėje sutinkami draugai ir kuriama bendrystė;
-jeigu savanoriai žemėje išnyktų, tiesiog atsirastų kitų savanorių;
dalijantis gėriu jo daugėja.
Projektu „Be abejo (turbūt) tiesa“ yra siekiama mažinti visuomenės klaidingus įsitikinimus ir stereotipinį mąstymą lyčių lygybės bei nediskriminacijos dėl amžiaus, lyties, rasės, etninės priklausomybės ar tautybės diskriminacijos srityse remiantis faktais bei žiniomis. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
