Trečiadienį Marijampolės dramos teatro scena suspindo ypatinga, švelnia šviesa – čia susirinko bendruomenė, kuriai rūpi vieni kitų istorijos, patirtys ir stiprybė.
Tarptautinės žmonių su negalia dienos minėjimas tapo akimirka, kai sustojome ir dar kartą sau priminėme: negalia nereiškia negalėti – tai reiškia galėti kitaip. O mūsų krašto jėga slypi gebėjime tai pamatyti ir palaikyti.
Ši šventė sukvietė daugybę žmonių, kurie kasdien prisideda prie jautresnės ir šiltesnės Marijampolės kūrimo.
Renginyje susirinkusius sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis bei Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas. Kartu dalyvavo ir šią dieną nuoširdžiai minėjo Savivaldybės tarybos nariai, Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė, o salę užpildė bendruomenės žmonės, kasdien lydintys, palaikantys ir įkvepiantys tuos, kuriems gyvenimas kartais pateikia kitokius iššūkius.
„Labai gera šiandien būti kartu su jumis – šią dieną, kuri mums visiems turi ypatingos prasmės. Pažvelgus į pilną salę matyti, kiek daug bendrystės ir šilumos turime vieni kitiems. Švęskime, kalbėkimės, būkime kartu – ši akimirka verta to. Nuoširdžiai dėkoju jums visiems už aktyvumą, už ryžtą spręsti kasdienius iššūkius. Dar labiau – už tą tylų, bet labai svarbų darbą, kurio neretai nematome, bet stipriai jaučiame. Ypatingai noriu padėkoti nevyriausybinėms organizacijoms ir visoms įstaigoms, kurios rūpinasi žmonėmis su negalia. Jūsų pastangos leidžia mums drauge kurti savivaldybę, kurioje kiekvienas gali jaustis saugus, priimtas ir turėti galimybių. Kiekvienas žingsnis, kurį žengiame kartu, daro Marijampolę dar jaukesne ir draugiškesne vieta gyventi. Tad linkiu mums nesustoti, kalbėtis, tartis ir spręsti tai, kas dar laukia.“
Meras Povilas Isoda savo padėkas skyrė žmonėms, kurių darbas ir širdis kasdien įrodo, kad tikėjimas žmogumi daro stebuklus:
• Alai Grigorianai, Lietuvos kurčiųjų draugijos Marijampolės skyriaus meno vadovei – už nuoširdų darbą su klausos negalią turinčiais žmonėmis ir jų kūrybiškumo skatinimą.
• Rimutei Rušinskienei, meno kolektyvo „Gija“ vadovei – už profesionalumą, kūrybiškumą ir didžiulį indėlį į krašto muzikinį gyvenimą.
• Ingai Zailskaitei, Socialinės pagalbos centro meno vadovei – už meninę veiklą, kuri drąsina žmones su intelekto negalia kurti, reikšti save ir būti bendruomenės dalimi.
• Algimantui Žiurinskui, kolektyvo „Šviesa“ vadovui – už ilgametį kūrybinį darbą, kuris suteikia regos negalią turintiems žmonėms galimybę spindėti scenoje.
• Romualdui Pauliukoniui, „Miško balsų“ vadovui – už jautrų ir nuoširdų vadovavimą, stiprinantį žmonių su negalia meninę saviraišką.
LR Seimo nario Karolio Podolskio padėkas įteikė jo patarėja Indra Ščiglinskienė, žmonėms, kurie savo veikla kuria bendruomenės stiprybę:
• Danei Jančienei, folkloro ansamblio „Gija“ vadovei – už ilgametį atsidavimą kultūrai ir žmonėms.
• VšĮ Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centrui „Židinys“ – už palaikymą, jautrią pagalbą ir kasdien kuriamą bendrystę.
Po sveikinimų scena atgijo muzika, šypsenomis ir švelniu jausmingumu.
• Marijampolės socialinės pagalbos centro lankytojai renginį pradėjo kūriniu „Išgalvotas gyvenimas“ – jų pasirodymas priminė, kaip daug šviesos telpa paprastoje, nuoširdžioje akimirkoje.
• „Miško balsai“ iš Pušyno ir Lazdyno grupinio gyvenimo namų atliko „Kalėdų naktį tylią“, sukurdami ramybės ir šilumos kupiną sceną.
• Kolektyvas „Šviesa“ daina „Sugrįžau“ dar kartą priminė, kad pasaulį galima matyti ne tik akimis.
• Tris dešimtmečius kuriantis folkloro ansamblis „Gija“ su kūriniu „Niekados netikėk“ – pripildė sceną gyvo ryšio ir bendruomenės stiprybės.
Šventinę popietę jaukiai papuošė ir Marijampolės senjorų bei neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ lankytojai – jų dekoracijos tapo šilto jausmo fonu, leidusiu dar stipriau pajusti bendrystės dvasią.
Nuoširdžiai dėkojama visiems kolektyvams, jų vadovams, pagalbininkams ir visiems, kurie prisidėjo prie šios jautrios ir šviesios šventės. Jų darbas ir širdis sukūrė atmosferą, kuri dar ilgai išliks atmintyje.
O kai kolektyvų pasirodymai baigėsi, šventė nesibaigė – ją tęsė grupės „Bernužėliai“ atliekamos dainos, dovanojusios jaukų ir bendrystės kupiną laiką visiems pasilikusiems.
