2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, tai yra 5,5 proc. visų šalies gyventojų. Bendras (unikalus) gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 367,8 tūkst. asmenų arba 13,2 proc. visų šalies gyventojų. Šia parama pasinaudojo 17 proc. visų šalies namų ūkių. 2022 m., palyginus su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc., o išlaidos kompensacijoms teikti išaugo daugiau kaip tris kartus – nuo beveik 20 mln. eurų iki beveik 73 mln. eurų.
„Išaugus energijos išteklių kainoms, valstybė ėmėsi greitų sprendimų amortizuojant šildymo kaštus sunkumus patiriantiems žmonėms, teikdama jiems kompensacijas. Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gali gauti ir vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės, vaikus auginančios šeimos ar senjorai, žmonės su negalia ir visi kiti, kuriems tokia parama reikalinga. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos reikia kreiptis tik vieną kartą ir ji paskiriama visam šildymo sezonui, apmokant ir atgaline tvarka“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, tai yra 5,5 proc. visų šalies gyventojų arba 112,3 tūkst. šeimų – 8 proc. visų namų ūkių šalyje. Bendras (unikalus) gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 367,8 tūkst. asmenų – 13 proc. visų šalies gyventojų arba 239,3 tūkst. šeimų – 17 proc. visų namų ūkių šalyje. Palyginti su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc. – nuo 100,5 iki 153,6 tūkst. asmenų.
2022 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį būstą šildant centralizuotai buvo apie 41,83 euro (2021 m. – 24,46 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 1,7 karto, o būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 152,09 euro (2021 m. – 48,66 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 3,1 karto.
Daugiausia kompensacijų gavėjų pernai buvo Visagino savivaldybėje – vidutiniškai per mėnesį 18 proc. visų savivaldybės gyventojų (apie 3,5 tūkst. asmenų). Taip pat Biržų r. – 12,6 proc. (apie 2,9 tūkst. gyventojų), Akmenės r. – 12,5 proc. (apie 2,4 tūkst. gyventojų), Druskininkų – 11,9 proc. (apie 2,4 tūkst. gyventojų), Ukmergės r. – 11,6 proc. (apie 3,9 tūkst. gyventojų).
Kompensacija už būsto šildymą
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių ( 314 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių ( 471 euras) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 eurų, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 471 euras.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
• 50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas
• 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui
• 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui
• 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.
PAVYZDŽIAI:
1 pavyzdys: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 1266,40 euro (2 MMA).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(( 1266,40 euro – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1256 eurai (2 VRP x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0 eurų. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 kvadratinių metrų) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
2 pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 575 eurus (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
( 575 eurai – 471 euras (3 VRP)) x 10 proc. = 10,4 euro. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kvadratinių metrų) turi mokėti ne daugiau kaip 10,40 euro, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
SVARBU! Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas (pvz., apie darbo užmokestį, individualios veiklos ir kt. pajamas). Pažymų apie gaunamas, pavyzdžiui, socialines išmokas, pensijas teikti nereikia, nes ši informacija gaunama iš informacinių sistemų.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra ar dujomis), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją, dujas (kiekį, tarifus)..
Geriamojo vandens išlaidų kompensacija
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį yra 575 eurai (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 11,5 euro ( 575 eurai x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.
Kompensacijai už geriamąjį vandenį apskaičiuoti taikomas geriamojo vandens normatyvas:
kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
• 2 m³ pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 1,5 m³ antram šeimos nariui per mėnesį;
• 1 m³ trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, dujos:
• 3,5 m³ pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 2,5 m³ antram šeimos nariui per mėnesį;
• 1,5 m³ trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, kompensuojama būtų už 5,5 m³ geriamojo vandens.
Kompensacija už karštą vandenį
Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 575 eurai (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 28,75 euro ( 575 Eur x 0,05).
Kompensacijai už karštą vandenį apskaičiuoti taikomas karšto vandens normatyvas:
• 1,5 m³ pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
• 1 m³ antram šeimos nariui per mėnesį.
• 0,5 m³ trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai kompensuojama būtų už 3 m³ karšto vandens.
KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.
